tyrinëjimai
Iš kur kilo lietuviai Nijolë BULOTAITË
Medicinos fakulteto Þmogaus ir medicininës genetikos katedros vedëjas, VU ligoninës Santariðkiø klinikø Medicininës genetikos centro direktorius profesorius habil. dr. Vaidutis KUÈINSKAS neseniai iðleido monografijà „Genomo ávairovë: lietuviai Europoje“, sulaukusià nemaþo visuomenës susidomëjimo. Knygoje remiantis naujausiais genetikos mokslo pasiekimais ieškoma atsakymo á klausimà, kas yra lietuviai, iš kur jie ir kuo skiriasi nuo kitø tautø. Lietuviø protëviai – ið Afrikos? Pagrindinë vyraujanti teorija yra tokia – þmonës á Europà atsikraustë ið Afrikos. Profesorius teigia anksèiau ir pats nelabai ja tikëjæs, bet prieð 10 metø atsirado daugybë naujø faktø, patvirtinanèiø ðià teorijà. Yra ir kita teorija, daugiacentrë, kad þmonija atsirado keliose vietose. Bet labai sunku ásivaizduoti, kad iš ávairiø pasaulio vietø bûtø kilæ tokie panaðûs þmonës. Mokslininkas tvirtina, jog atsakymà padëjo rasti genomo tyrimai. Mitochondrinës DNR (tam tikra genomo dalis) ir Y-chromosomos, tai yra vyriðkà linijà atspindinèios DNR, tyrimai leido suformuoti bûtent tokias idëjas. Lyg ir nieko naujo nesuþinojome, nes visà laikà buvo aiðkinamasi, iš kur atsirado þmogus. Anksèiau atlikti antropologiniai tyrimai, kaulø, kaukolës matavimai leido daryti prielaidas apie þmoniø kilmæ ir istorinæ raidà, bet taip aiðkiai kaip dabar ši teorija nebuvo suformuluota. Matyt, lietuviø protëviai atkeliavæ ásikûrë ir ilgà laikà gyveno kaip atskira þmoniø grupë. Kadangi kelis tûkstanèius metus gyveno gana uþdarai, ágavo tam tikrà savitumà, vëliau sukûrë ir kalbà. Manoma, kad indoeuropieèiø kalba ir kultûra atsirado þymiai vëliau. Šitaip pamaþu ir susiformavome tokie, kokie esame šiandien.
Ar lietuviai skiriasi nuo kaimynø Paklaustas apie lietuviø tautos genetines ypatybes, profesorius teigë, jog etni-
12
ne prasme vargiai ar galima išskirti kaþkokias lietuviø ypatybes. Tyrinëjant Lietuvà matyti, kad kaimai vienas nuo kito skiriasi þymiai labiau, genetinë ávairovë gerokai didesnë, negu lyginant lietuvius su bendru europieèio ávaizdþiu ar atskiromis tautomis. Taigi sakyti, kad mes kaþkuo itin skiriamës, negalima. Genetinëje sistemoje mokslininkai dar nerado ypatingø skirtumø. Ádomiausia, pasak prof. V. Kuèinsko, jog tyrimai parodë, kad mûsø genetinës erdvës vieta ir geografinë vieta, kurià uþimame Europoje, daugmaþ sutampa. Kita vertus, duomenys rodo, kad pagrindiniai tautø formavimosi veiksniai, matuojant ðimtais ar deðimtimis tûkstanèiø metø, buvo geografiniai atstumai, o ne kalbos barjerai. Vis dëlto lietuviai ðiek tiek skiriasi nuo kitø tautø. Naujausi tyrimai parodë, kad skiriamës nuo slavø ir nuo ugrofinø, bet tie skirtumai nëra labai ryðkûs. Lietuviø istorija, lyginant su ugrofinø, genetiðkai buvo kitokia. Nors genetiniai skirtumai nedideli, bet individuali tautos istorija buvo pakankamai savita. Atskirø tautø savitumams tirti naudojama metodologija, padedanti ávertinti genetinës ávairovës skirtumus. Tam tikras genotipas arba haplotipas formuojasi istoriškai ir genetiškai. Vyksta mutacijos, o mokslininkai rekonstruoja, kaip galëjo susidaryti ðis haplotipas, kaip istoriðkai galëjo atsirasti bûtent toks genetinis variantas. Matydami visà pasaulio ávairovæ genetikai gali rekonstruoti, kaip susiformavo vienas ar kitas variantas ir kaip atkeliavo iki konkreèios vietos, kuo lietuviø genofondo kelionë skiriasi, pvz.,
Prof. V. Kuèinskas ramina, kad, jei nebus dramatiðkø aplinkos pasikeitimø, iðsigimimas lietuviams negresia
nuo estø genofondo. Trûksta tik statistiniø duomenø. Norint konkreèiai rekonstruoti atskiro þmogaus kilmæ, reikëtø dešimt kartø duomenø. Pagal toká pat principà rekonstruojama ir visos tautos kilmë. Ar genetikai gali patvirtinti archeologø duomenis apie XI–XII a. dël mongolø-totoriø átakos sumaþëjusá lietuviø ûgá? Profesorius habil. dr. V. Kuèinskas sako, jog ið genetiniø duomenø apie ûgá negalime spræsti. Ûgis yra genetiškai nulemtas, bet, matyt, já lemia keletas genø. Galbût ateityje bus galima rekonstruoti ir pagrásti ðá teiginá, bet ðiuo metu tai dar nëra iðtirta. Taèiau tyrimai parodë, kad lietuviø genofonde, ypaè vyrø, yra pakankamai ryðkus azijietiðkos kilmës komponentas. Taigi tikriausiai archeologø tyrimai ir teiginiai teisingi.
Ar mûsø tauta iðsigimsta? Genetinis fondas visà laikà kinta, mutacija vyksta nuo pat pradþiø – ji yra evoliucijos variklis. Prieð tûkstantá ar du tûkstanèius metø þmoniø gyvenimo trukmë buvo stebëtinai trumpa – 25– 30 metø. O dabar atsirado ligos, kuriø anksèiau nebuvo, pvz., Alzheimerio. Jos iðryðkëja vyresniame amþiuje. Profesorius deda daug pastangø, kad Lietuvoje bûtø pradëti þmogaus genomo tyrimai ir ávertinta, kokie esame dabar, kad vëliau galëtume pasakyti, kas pasikeitë. Ðiandien negalima saky-
