DAILĖ
Keistasis „jau būta“ ir Z.Inčirauskienės atradimai Jubiliejinė Zitos Inčirauskienės kūrinių paroda „Nauja – tai užmiršta sena“ jau uždaryta. Gaila, kad ji vyko taip trumpai (birželio 11 – liepos 3 d.). Gaila, kad ne visi, kas būtų norėję pamatyti ir kam ji būtų buvusi svarbi, sužinojo, užsuko į LDS Klaipėdos galeriją ir ją apžiūrėjo. Pasisekė tiems, kurie dalyvavo dailininkės vedamose kaligrafijos dirbtuvėse. Bet yra kaip yra. Teks žvelgti į tai, kas jau buvo ar... būta.
Kristina JOKUBAVIČIENĖ
Z.Inčirauskienė. Buvimo žymės. Fragmentai.
28
Tačiau, jei tai, apie ką kalbėsime, jums atrodys įdomu, sukels prisiminimų, sąsajų su asmenine patirtimi, kitą kartą parodos plakate pamatę šios menininkės pavardę atidėkite visus darbus ir skubėkite į susitikimą su kūrėja, kurios gyvenimas lygiai toks pat kaip mūsų, tik matymas to gyvenimo tarsi kitoks. O tai padeda ir žiūrovams, juk menas moko matyti. Pasak rašytojo, menininko ir meno kritiko Johno Bergerio, „matymas pirmiau už žodžius.
