VEIDRODIS
E.Deltuvaitė: visad a geriau, tobuliau Miesto įtrūkiai – privalumai, iš sostinės grįžus į gimtąją Klaipėdą – nauja urbanistinė žiūra ir klausa, užuot generalizavus ir lipdžius etiketes – diskusija. Tai tik kelios linijos, brėžiančios nuo 2018-ųjų rudens Klaipėdos miesto savivaldybės Kultūros skyriui vadovaujančios Eglės Deltuvaitės mąstymo trajektoriją. Moteris įsitikinusi, nors šalies progresas – didelis, tebesame alkani viso ko. Kultūros sritis – ne išimtis.
Evelina ZENKUTĖ
Rizika būti palaikytam naiviu – Apmąstant Klaipėdos atvejį, peršasi mintis, kad kultūros sinonimas čia – stygius, lydimas didelės plejados kilmininkų. Trūksta pinigų, erdvių, idėjų, dalyvaujančiųjų, vienybės. Tai ne pastarųjų metų fonas. Šis pesimistinis radioaktyvumas tvyro dešimtmečius. Kokie objektyvūs ir subjektyvūs faktoriai jį lemia? – Pabandykime įsivaizduoti valstybę ir / ar miestą, kurio gyventojai, ypač kultūros atstovai, sakytų – gana, mums nieko daugiau nebereikia: tobulai pritaikytų erdvių yra daugiau nei pakankamai, kūrėjų ir idėjų – perteklius, jie vieni už kitą talentingesni, jos – viena už kitą geresnės ir originalesnės, pinigų daugiau mums nebeduokite, nes nebežinome, kur juos dėti. Jei taip nutiktų realiame gyvenime, tikriausiai galima būtų drąsiai skelbti apie pasaulio, toks koks jis yra, pabaigą, ir kalbu be jokio sarkazmo. Tą patį galėtume pasakyti ir 4
apie daugelį kitų sričių – švietimą, sveikatos apsaugą, sportą ir t. t. Ir priežastis labai žmogiška, mes visada norime daugiau, geriau, tobuliau, nei dabar turime. Kita vertus, kad ir kiek daug pasiekėme per pastaruosius 30 metų, mano nuomone, dauguma mūsų tiesiog dar esame alkani dėmesio, alkani orių atlyginimų, alkani ilgalaikių, išmintingų sprendimų, alkani įvairovės ir gausos, nors dažnai nespėjame pasidžiaugti ir tuo, ką dabar turime. Kitas svarbus momentas – lyginame savo padėtį ne iš istorinės Lietuvos perspektyvos, o žiūrime į Vakarų pasaulį. Kartais pagalvoju, kad pasakyti, jog viskas ne taip ir blogai, atsižvelgiant į aplinkybes, apskritai yra blogas tonas, rizikuoji būti palaikytas naiviu neišmanėliu, nes kritikuoti tiesiog yra daug paprasčiau – tai taip pat labai žmogiška. Čia kažkas panašaus, kai skaitai antikinius tekstus ir supranti, kad niekur mes per tuos du tūkstančius metų kaip ir nenuėjome, sprendžiame tas pačias moralines, politines, ekonomines problemas, tad tas „pesimistinis radioaktyvumas“ tvyrojo ir, matyt, tvyros visada. Aš tik tikiuosi, kad nuo to kaip įmanoma greičiau pavargs kuo daugiau žmonių, ir jie ims siekti pokyčių bei solidarumo, nors suprantu, kaip naivu taip mąstyti. Džiaugiuosi, kad kitaip man kol kas neišeina. ►
Grįžimas į gimtąją Klaipėdą E.Deltuvaitę privertė pakeisti pož
