BET KAS galime būti BET KUO KAROLINA GURSKIENĖ
– Saulė taip gražiai ir lengvai piešia, kad atrodo paima pieštuką į rankas ir iškart portretus gražiausius išraito. Pažiūriu aš į savo pirštus, į jos – nu vienodi. Bet kad ir kiek raityčiau, man nesigauna nieko panašaus. O Dangė, šita tai visada vadovų statoma pirmoje eilėje per šokių repeticijas. Jinai ir sukinius geriausiai daro, ir ritmą puikiai jaučia, ir šokių žingsnelius greičiausiai išmoksta. Tiesa! Dar Rūta. Ilgomis kojomis ir kažkokiu nenormaliu kvėpavimu, regis, gali sukti ratus per kūno kultūros pamoką ir stipriai nevargdama visada atbėgti pirma. – O vaikinai? Kaip jie? – duodu dar labiau „išsiventiliuoti“ savo jaunąjai klientei. – Oi! Jie tai išvis! Dariukas – futbolininkas, visas šiukšles iš vieno karto į paguldytą šiukšliadėžę suspardo. Sauliukas dainuoja. Ir ne tik kad dainuoja, bet dar ir gali apie bet ką ir bet kada ekspromtu dainą sukurti. Pavyzdžiui, vakar ateinu į klasę: „Luka tu graži, kaip vasaros dangu–u–us, įtrauk mane į savo vasaros planu–u–us, prie laužo grosim, kol ateis aušra–a–a–a arba kol nusives namo tave mama–a–a–a“. Ir visa klasė choru visą dieną traukėm šitą užkabinantį naująjį hitą. Ir dar Laurynas, jis irgi tikras šaunuolis: gali pavaidinti bet ką ir pamėgdžioti tokiais balsais, kad visa klasė „lūžta“ juokais. Atrodo, jis pradaro burną ir visi iškart žvengia. Kažkaip moka ar turi pajautimą, nežinau. – Šauni klasė, išties. O tu, Luka? Kuo jautiesi išskirtine tu?
kaip keliuosi prieš auštant ir čyru, čyru aš su ta šluotike jau rajoną gražinu. Tokia išskirtinė iš visos laidos, kurioje mokslus baigę mano klasiokai tampa dailininkais, šokėjais, daktarais ar aktoriais, o aš taip bac – šlavėja. – O ne per mamos akis, per savo, ką matai per jas?
– Aš? Žinai kuo? Kai susimaudavau moksluose, mama man visada, prisiekiu, visada, su tokia ironiška šypsenėle sakydavo: „tai nieko tokio, negalim būt visi gabūs, kažkas turi ir gatves šluoti“. Ir tikrai, kartais net su baime būtent taip save ateity ir matydavau: www.panele.lt
– Nežinau. Niekas manęs niekada neskatino be mokymosi daryti dar kažką, tai nei aš bandžiusi ką nors, nei žinau, kas man patinka. Visada norėjau tų trumpų klostuotų sijonukų ir teniso raketės, ši sporto rūšis man visada atrodė ir tokia tvirta, ir kartu tokia moteriška, bet ar man patiktų ir žaisti, ne tik žiūrėti – nežinau...
