Beatos Virtuvė, Ruduo 2020, Nr. 28 by Beatos virtuvė

2020 m., ruduo, Nr. 28

SKANUS IR DŽIAUGSMINGAS GYVENIMAS

Maistas:

Rudens

PLANUOK IR IŠLEISK MAŽIAU

DERLIUS PYRAGUOSE

CANACHAI VEL MADINGI

NAUJU

Priverskite pyktį

RECEPTU

JUMS TARNAUTI Kepame

DUONA NAMUOSE

Moliūgų

KARALYSTE

beatosvirtuve.lt

.es v t a n Pi etas m

Jau netrukus kviesiu jus gyvenimą kabinti kupinais šaukštais.

Kartu keliausime po Lietuvą, kartu ragausime ir atrasime įkvėpimą gyventi čia ir dabar.

Jau nuo rugsėjo jūsų laukia nauji mano receptai ir pažintys su maisto herojais – Lietuvos žmonėmis, kurie maistą augina ir labai skaniai gamina.

Laida „Beatos virtuvė“ penktadieniais 19.30 val. per LRT

Daugiau erdvės mintims

Aš – Odeta Bložienė. Esu asmeninių finansų ekspertė, vadovauju šeimos restoranų verslui ir auginu du vaikus. Mano sesuo Beata Nicholson moka iš kirvio išvirti sriubą, o aš galiu sutvarkyti bet kurios šeimos biudžetą.

Pinigai – kaip ir aš – mėgsta tvarką ir planavimą. Apie tai ir bus TV laida „Piniginės reikalai“. Gausite patarimų, ką daryti, kad pinigų užtektų ir kasdienai, ir svajonėms. Sužinosite, kaip galime pakeisti savo įpročius, kad išleistume mažiau, o turėtume daugiau. Užuot metų metus svajoję, galėsite imtis paprastų veiksmų ir pradėti įgyvendinti savo svajones dabar.

Nauja laida „Piniginės reikalai“ nuo rugsėjo 6 d. sekmadieniais, 16 val., per LRT

Daugiau erdvės mintims

AUTORĖ IR KŪRYBOS VADOVĖ

Laura Kalvelytė-Murinienė REDAKTORĖ

Planuodamas sutaupyk

Kepiniai

Gabjota Alūzaitė TEKSTŲ AUTORIAI:

Beata Nicholson Laura Kalvelytė-Murinienė Vilma Janulytė Jorūnė Paužienė Anna Vanagė Agnė Tuzinaitė MAISTO REDAKTORĖS:

Beata Nicholson Jorūnė Paužiėnė Ugnė Aukštakalnytė-Jokūbaitė FOTOGRAFAI:

Joana Burn Dovilė Jakštaitė Kęstutis Vanagas Šarūnė Zurba KALBOS REDAKTORĖS

Jūratė Šamelienė Jolita Giedraitienė DIZAINAS

Živilė Adomaitytė VIRŠELIO DIZAINAS

Andrius Petkevičius VIRŠELIO POSTPRODUKCIJA

Skomantas Šimkus REKLAMA

Vilma Janulytė vilma@beatosvirtuve.lt ASISTENTĖ

Inga Matevičiūtė LEIDĖJAS

UAB „Lietuvos ryto spaustuvė“ Gedimino pr. 12A, Vilnius 2020 m., Nr. 28 Ruduo ISSN 2351-6747 VIRŠELYJE

Joanos Burn nuotrauka

Tiražas 10 000 egz. Už reklamos turinį ir kalbą redakcija neatsako.

Čanachai vėl madingi

82 Cinamoninės bandelės su obuoliais

84 Moliūgai

Rece�ta� MAISTO PLANAVIMAS

VAIKAI VIRTUVĖJE

12 Vištienos ir obuolių troškinys su grietinėle

70 Kotrynos ir Augustės vamzdeliniai makaronai

13 Graikiškas kiaulienos troškinys 14 Moliūgų ir pomidorų sriuba

KEPINIAI

15 Vištienos karis su moliūgais

74 Emilijos vaikystės obuolių pyragas su apelsinų eteriniu aliejumi

26 Moliūgų sriuba su kepintais avinžirniais 27 Azijietiškas omletas su salotomis 28 Spagečiai su pomidorų padažu 29 Bananų duona

NAMŲ VIRTUVĖS HITAS 31 Sužvėrėjusios kiaulės šonkauliai 32 Cukinijų, brokolių ir žirnelių sriuba 35 Bulvės su varške, brokoliais ir lašiša

Keliauk ir ragauk virtuvėje

76 Burokėlių, salierų ir batatų paplotis su rikota 78 Moliūgų keksas su brokoliais ir feta 79 Pyragas su morkomis ir pastarnokais 80 Apverstas pyragas su kriaušėmis 81 Slyvų pyragas su migdolų karūna 82 Cinamoninės bandelės su obuoliais 83 Obuolių pyragas su rudojo cukraus trupiniais

35 Bulvės su indišku lęšių troškiniu 35 Bulvės su troškintais kopūstais

MAISTO HEROJUS

36 Natūraliai saldūs keksiukai su šilauogėmis

86 Kiaulienos sprandine įdarytas aliejinis moliūgas

37 Naminis kebabas su česnakiniu padažu

90 Sviestinis moliūgas su vegetarišku įdaru

39 Šilkinė košė su šonine ir moliūgu

92 Šokoladiniai moliūgų keksiukai

40 Čanachai su lašiša ir žolelių sultiniu

93 Varškės apkepas su moliūgais

41 Čanachai su vištiena ir obuoliais

94 Moliūgų salotos su laminarijomis

42 Čanachai su jautiena ir baklažanais

94 Moliūgų salotos su pastarnokais

43 Žuvies piršteliai sutramdytai meškai 44 Ugnė Siparė ir jos senelio legendinis tortas 46 Sluoksniuotas desertas su šokoladiniu pudingu ir keptomis slyvomis 47 Persikų trupiniuotis su traškia kepure 49 Cukinijų sluoksniuotis 50 Kukurūzų traškučiai su traškia vištiena ir ananasų salsa

106

„Jurgio ir drakono“ pica su kumpiu

51 Kesadilijos su jautiena ir saldžiosiomis bulvėmis

KELIAUK IR RAGAUK 96 Rizotas su baravykais pagal Gian Luca Demarco 100 Žuvies ir jūrų gėrybių karis iš Goa pagal Gaspar Fernandes 101 Kokosų pieno sriuba su moliūgais ir krevetėmis 102 Kimči – fermentuoti korėjietiški kopūstai pagal Martyną Praškevičių 104 Pho sriuba pagal Ngo Anh Quy 106 „Jurgio ir Drakono“ pica su kumpiu

VYRAS VIRTUVĖJE

ŠEFAS NAMUOSE

56 Vytaro Radzevičiaus troškinys picadillo pagal Ernestą Hemingway’ų

117 Varškės sausainiai su raugu

116 Ruginis raugas 118 Ruginė duona su sėklomis 119 Duona be glitimo

as aš? Karštas svajingas rugpjūtis ar turtingas ir visko pilnas

rugsėjis? Kai gimsti paskutinę vasaros dieną, gali būti kuo tik nori – ir amžina vasara, ir auksiniu rudeniu. Man kiekvienas metų laikas turi savo veidą, ritmą, sielą ir nuotaiką. Jei vasara dar mergiotė, tai ruduo – brandi, savo ir visa ko pilnatve mokanti džiaugtis moteris. Kasmet, kai tam tikru metu lėkimas iš vienos vietos į kitą, vasaros lagaminų kraustymas ima varginti, ilgiuosi ramaus pasėdėjimo. Ir kiekvieną vasarą šmėsteli mintis: greičiau ateitų ruduo. Tik nepamanykit, kad rudenį prasideda mano atostogos. Šiuo metų laiku tikrai būna daug veiksmo, bet rugsėjį mažiau vėjo plaukuose ir daugiau prisirpusių slyvų pilnų krepšių ar moliūgų virtuvėje. Ruduo man visada siejasi su didžiausia spalvų ir skonių palete virtuvėje, absoliučia gausa ir Žemės dovanomis. Akivaizdu, kad maisto gaminimas ir atsargų ruošimas yra didžiulis darbas. Kartais gartraukis, viryklė, orkaitė, džiovyklė dirba visu pajėgumu iki nakties, bet koks tai dosnus pasitenkinimo laikas! Nesiskundžiu ilgiau trunkančiu ar sunkesniu darbu, nes kad ir kiek sutikau žmonių, laimingi yra turintieji kuo užsiimti, atradę prasmingą, pasitenkinimą teikiančią veiklą. Dažnai prisimenu Angelę iš Kintų (su ja susipažinsite mano naujame TV laidų sezone). Angelė yra Kintų muzikos festivalio mecenatė – festivalio dalyvius remia sūriais, kuriuos gamina kasdien. Kiekvieną dieną ryte ir vakare lanko savo karvutę, su ja kalbasi ir ją melžia. Pieną porą kilometrų parsiveža dviračiu, nešasi į trečiame aukšte esantį savo butą ir apie veiklą šitaip atsiliepia: „Mano draugės, kurios nieko neveikia, vartoja vaistus, o aš daug dirbu ir vaistų negeriu“. Taigi, maloniam ir prasmingam darbui valandų neskaičiuojame. Linkiu kiekvienam atrasti Angelę savyje. Ne ne, nepirkite karvės, leiskite sau ieškoti ir susirasti prasmingos, ūpą keliančios veiklos. Jei tikime, kad Kalėdos – stebuklų metas, tai ruduo – neabejotinai – pilnatvės laikas. Linkiu sau ir jums džiaugtis pilnatve, nes visko turime tiek daug. Rinkimės pilnatvę, o ne stygių. Pilno ir turtingo rudens.

planavimas

Budintys patie�alai: laikui taupyti ir derliui doroti

Ne kartą įsitikinau, kiek laiko ir jėgų sutaupo maisto planavimas. Ir visai nebūtina iš anksto sugalvoti visus valgius, kuriuos norėsite paruošti tą savaitę. Svarbiausia – turėti šaldytuve jau paruoštų sudedamųjų dalių, tiksiančių ne vienam patiekalui. O tada tik taukšt, ir vakarienė! Išsirinkite savaitės dieną, kada planuosite ir kada dirbsite – pirksite produktus, juos suruošite ir susipjaustysite. Likusioms savaitės dienoms maistas bus suplanuotas, o savaitgaliais galima ir padžiazuoti ar pietauti mieste.

Mano namuose tvarka nusistovėjo taip: sekmadienis – planadienis (kartais planavimo diena būna ir pirmadienį); pirmadienis visuomet užimtas ir verčia suktis greitai, todėl dažnai valgome tai, kas liko nuo sekmadienio pietų ar vakarienės, arba tai, ką turime; antradienis skirtas apsipirkti ir paruoštukams gaminti.

BEATA NICHOLSON

DOVILĖ JAKŠTAITĖ

planavimas Paruoštukų dėlionė Pasiruošimas gaminti – tarsi žaidimas. Reikia surinkti kuo daugiau spalvų, kuo daugiau daržovių ir viską sudėlioti į dėžutes. Tada atsidarai šaldytuvą, o ten – derliaus paveikslas!

Kiaulienos sprandinę supjaustau gabalais ir pasūdau

Meniu sudarymas ir pirkinių planavimas bei jau turimų produktų apžvalga – labai geros strategijos. Ne kartą įsitikinau, kad daugiausia laiko užtrunka daržovių pjaustymas ir ruošimas. Todėl būtent į tai ir noriu atkreipti dėmesį. Jei receptui reikės nulupti morkas ir svogūnus bei juos supjaustyti, pasilengvinkite sau gyvenimą iš anksto: vieną dieną paskirkite lupimui, pjaustymui ir „komandiruotei“ į indelius. Kasdien sutaupysite laiko. Skirkite pusvalandį – susipjaustykite daržoves, mėsą ir siųskite viską į šaldytuvą. Tegul jūsų laukia! O grįžus po darbų, darželių ir būrelių karuselės liks lengvoji dalis. Be to, jei suplanuosite, kaip sudoroti rudens derlių, jo neiššvaistysite. Būsite apgalvoję, į kokius patiekalus kviesitės rudens gėrybes.

patarimas

Susmulkinu saliero stiebų

Galite taip pasiruošti ir morkų griežinėlių, paprikų šiaudelių, saldžiųjų bulvių, gumbinių salierų ar pastarnokų kubelių, susmulkinti žiedinį kopūstą.

Stambesniais kubeliais supjaustau moliūgą

Vištiena – ir į skardą, ir į puodą Nusipirkusi vištą, nebūtinai ją visą ir iškepu. Kartais padaliju į dalis įvairiausiems patiekalams gaminti. Išskirstykite krūtinėlės dalis, sparnelius, kulšeles. Suplanuokite, ką ruošite iš kiekvienos dalies (siūlau pabandyti indišką karį su kulšelių mėsa ir troškinį su krūtinėle). O iš likusių vištos dalių išsivirkite sultinio.

Gardžiausiam sultiniui: lengvai pakepinu svogūną, salierą, morkas, tada sudedu vištos kaulus ir kaklelį, metu lauro lapą, pipirų, beriu druskos ir viską užpilu vandeniu. Kai užverda, kaitrą sumažinu ir leidžiu virti kelias valandas. Nusilupu česnakų skiltelių, svogūnų galvelių – svogūną galima supjaustyti.

Vėliau šį sultinį naudoju kaip pagrindą sriuboms, kaip sudedamąją padažų dalį ar skystį troškiniams. O kartais tiesiog labai skanu suvalgyti ir jį vieną, tiesiog užsibarsčius šviežių kapotų petražolių.

planavimas

Tai improvizuojant gimęs patiekalas. O kada prasideda improvizacijos? Kai ir pilvas, ir šaldytuvas tušti. Likusi brokolio galva, yra vištienos, keli obuoliai, švelnus padažas ir štai – rudeniška puota. Tokiu pačiu principu galite pasiruošti patiekalą iš bet kokių turimų daržovių ar mėsos.

VIŠTIENOS IR OBUOLIŲ TROŠKINYS SU GRIETINĖLE Reikės: • 400 g vištų krūtinėlių • 1 šaukšto žolelių mišinio arba persilado • 1 brokolio • 3 didelių obuolių • 200 ml grietinėlės • 100 ml vištienos sultinio • 1 šaukšto garstyčių • aliejaus • druskos, pipirų

1. Vištų krūtinėles supjaustome ir apibarstome žolelių mišiniu arba persiladu, druska bei pipirais. 2. Brokolį supjaustome panašaus dydžio gabalėliais kaip vištieną. Obuolius nulupame ir supjaustome stambiomis skiltelėmis. 3. Kepimo indą pašlakstome aliejumi. Dedame obuolius, brokolius ir vištieną. 4. Sumaišome sultinį, grietinėlę ir garstyčias. Pilame į kepimo indą. 5. Kepame 180 °C orkaitėje apie 30 min., kol vištiena bus iškepusi ir truputį apskrus.

Galiu šį patiekalą pavadinti greitu mamos maistu: jį galima ruošti, kai energijos baterija išsekusi, bet namiškiai laukia vakarienės. Čia labai tinka maisto planavimo strategija – jau paruoštas sudedamąsias dalis sudėliojame į kepimo indą ir kuriam laikui pamirštame orkaitėje.

GRAIKIŠKAS KIAULIENOS TROŠKINYS Reikės: • 700 g kiaulienos sprandinės • 1 baklažano • 1 cukinijos • kelių saujų vyšninių pomidoriukų • 1 šaukštelio džiovintų raudonėlių • 1 šaukštelio džiovintų čiobrelių • alyvuogių aliejaus • druskos, pipirų • šviežių raudonėlių

1. Kiaulienos gabalus supjaustome stambiai, pašlakstome trupučiu aliejaus, dosniai pabarstome druska ir pipirais, įtriname. 2. Į didelį dubenį dedame riekutėmis supjaustytą cukiniją ir baklažaną, gausiai apšlakstome aliejumi, beriame džiovintus čiobrelius ir raudonėlius, druską bei pipirus ir gerai išmaišome. 3. Į kepimo indo apačią klojame cukinijų ir baklažanų patalą. Ant viršaus dedame kiaulienos gabalus, tarpuose – pomidoriukus. Jei norite, pastaruosius galite perpjauti pusiau. Dedame plėšytas šviežių raudonėlių šakeles. 4. Šauname į 180 °C orkaitę ir kepame apie 40 min., kol kiauliena apskrus.

planavimas

MOLIŪGŲ IR POMIDORŲ SRIUBA Kai tik mano tėčio šiltnamyje uždera pomidorų, jie karaliauja daugybėje patiekalų. Mano atradimas – rūgštesni pomidorai, suporuoti su saldžiu moliūgu. Tokią kvapnią sriubą gera kabinti šaukštais, kai už lango barbena lietus.

Reikės: • 1 litro vištienos sultinio • 1 nedidelio sviestinio moliūgo • 4–5 pomidorų arba skardinės konservuotų • 1 morkos • 2 saliero stiebų • 3 skiltelių česnako • 1 nedidelės svogūno galvelės • 1 šaukštelio maltos kalendros • 1 šaukštelio tarkuoto šviežio imbiero • druskos, pipirų 1. Supjaustome svogūną, salierus ir morką. Česnako skilteles tik nulupame. 2. Puode įkaitiname aliejų, dedame svogūnus ir česnako skilteles, kepame, kol svogūnai tampa skaidrūs. Tuomet beriame salierus ir morkas, pakepame dar 5 minutes. 3. Suberiame maltą kalendrą ir tarkuotą imbierą, truputėlį pakaitiname. Tuomet suverčiame stambiai supjaustytą moliūgą ir pasmulkintus pomidorus. 4. Viską užpilame sultiniu, pasūdome, beriame pipirų ir paverdame, kol moliūgai suminkštės. Išvirusią sriubą sutriname.

VIŠTIENOS KARIS SU MOLIŪGAIS Karis namus pripildo šiltų prieskonių kvapų, skrandį sušildo ir palydi mus į gastronominę kelionę. Jei niekada nesate bandę paruošti kario, tikrai pabandykite – pamatysite, kaip tai paprasta.

Reikės: • 600 g vištų šlaunelių mėsos • 400 g moliūgo • 2 svogūnų • 4 česnako skiltelių • 1 skardinės kokosų pieno • 1 skardinės konservuotų pomidorų • kelių šviežių pomidorų • 3 šaukštelių „Santa Maria“ prieskonių mišinio „Mango Curry“ • 1 šaukštelio kumino • 0,5 šviežios aitriosios paprikos • 200 g šaldytų žirnelių • 1 žaliosios citrinos sulčių • 1 šaukštelio cukraus • 4 šaukštų alyvuogių aliejaus • kelių saujų anakardžių • šviežių kalendrų • druskos 1. Svogūną supjaustome kubeliais, o česnaką – riekutėmis, moliūgą ir vištų šlaunelių mėsą – stambiais gabalais, pomidorus – stambesniais kubeliais. O aitriąją papriką sukapojame iki smulkių gabaliukų. 2. Keptuvėje įkaitiname aliejų, suberiame sausus prieskonius, aitriąją papriką ir maišydami apkepame kelias minutes, kol paskleis aromatą. 3. Į keptuvę suberiame svogūnus ir česnakus, maišydami apkepame, kol apskrus. Jei keptuvėje labai sausa, nes prieskoniai sugėrė aliejų, kliūstelėkite šiek tiek vandens. 4. Tuomet į keptuvę verčiame vištienos gabalėlius ir kepame, kol apskrus. 5. Sudedame moliūgą, šviežius pomidorus, suverčiame skardinę konservuotų pomidorų ir supilame kokosų pieną. 6. Troškiname apie 20 min., kol vištiena bus išsitroškinusi, o moliūgas minkštas, bet nepavirtęs į košę. 7. Prieš pabaigą suberiame žirnelius ir pakaitiname, kol jie sušils. Tada beriame cukraus, druskos, įspaudžiame žaliosios citrinos sulčių ir viską išmaišome. 8. Patiekiame su keptuvėje paskrudintais anakardžių riešutais ir pabarstę šviežiomis kalendromis.

planavimas

Pradėjusi planuoti maisto gaminimą supratau, kad tai puiki priemonė „atlaisvinti vietos“ galvoje. Džiaugiuosi, kad iš kasdienybės dingo nuolatinis svarstymas, ką pagaminti vakarienei, ko nupirkti užsukus į parduotuvę, ar šaldytuve dar yra kiaušinių, ir taip toliau...

Maisto planavimas –

daugiau laisvos vietos galvoje ir pinigų piniginėje

Esu tiesiog Amelija. Jau keletą metų mokausi gyventi lėčiau ir sąmoningiau. Pradėję eiti šia kryptimi, su šeima nusprendėme iš Vilniaus kraustytis į Klaipėdą, ten turėtume daugiau galimybių būti arčiau gamtos ir ramybės. Šiuo metu kuriamės naujuose namuose ir mėgaujamės pajūrio tempu. Turiu nedidelį daržą, kurį svajoju plėsti. Mane svaigina idėja užauginti didelę dalį maisto savo šeimai! Mintyse regiu, kaip žolėje klaidžioja vištos, o aš vėjyje ir saulėkaitoje darbuojuosi dideliame darže, kol virtuvėje kyla mano raugo duonos tešla.

Keletą pastarųjų metų domiuosi ir stengiuosi mažinti savo šeimos atliekas bei sąmoningiau vartoti. Viena iš mane dominančių temų – maisto švaistymas. Sunku patikėti, bet maždaug trečdalis maisto pasaulyje yra išmetama. Norėdama veiksmais prisidėti prie šio skaičiaus mažinimo, prieš maždaug ketverius metus pradėjau planuoti mūsų šeimos valgiaraščius. Maisto planavimas tapo neatsiejama mano buities dalimi! Greitai supratau, kad man tai yra ne papildomas darbas, o užduotis, kuri sutaupo daug laiko, pinigų, sumažina išmetamo maisto kiekį ir netgi lemia ramesnę savijautą. Kodėl šneku apie savijautą? Šeimoje esu atsakinga už maistą, toks mūsų su Pauliumi susitarimas. Man gaminimas yra aistra, domiuosi receptais, maisto tema mane jaudina! Bet mane, kaip trijų mažų vaikų mamą, nuolatinis galvojimas, ką pagaminti 3–4 kartus per dieną, vargino ir aistra gaminti prigeso. Galiu sakyti, kad tapo varginančia pareiga. Pradėjusi planuoti maisto gaminimą supratau, kad tai puiki priemonė „atlaisvinti vietos“ galvoje. Džiaugiuosi, kad iš kasdienybės dingo nuolatinis svarstymas, ką pagaminti vakarienei, ko nupirkti užsukus į parduotuvę, ar šaldytuve dar yra kiaušinių, ir taip toliau... Toks paprastas buities pokytis lėmė tai, kad turiu daugiau laiko kūrybai, kitiems darbams ar pomėgiams, jaučiuosi lengviau! Man patinka valgyti ir gaminti šeimai namuose. To neatsisakydama radau būdą, kaip šią rutiną palengvinti daug kartų. Nepamirškime, kad sutaupoma ne tik „vietos galvoje“ (o tai yra be galo svarbu!), bet galima smarkiai sumažinti išlaidas maistui. Palyginti su neplanavimo laikais, šeimos maistui per mėnesį išleidžiu vos ne perpus mažiau (šiuo metu išleidžiame 350–400 eurų per mėnesį)! Man tai dar vienas privalumas, šalia atliekų mažinimo ir laiko taupymo.

Daugiau apie mane rasite instagram paskyroje @amelijak

AMELIJA KUZMARSKĖ

LINA JUSHKE

planavimas

Svarbiausia – asmeninis būdas planuoti Planavimas veiks tik tada, jei rasite sau tinkamą būdą. Esame pasinėrę į skirtingą rutiną, pasirinkimus ir prioritetus, todėl mano rutina gali tapti pirmu pavyzdžiu jums, nuo kurio bus lengviau atsispirti ir pradėti. Juk dažnai sunkiausia yra gauti postūmį pradžiai, o pradėjus reikalai ima rutuliotis lengviau. Mano metodas yra pritaikytas mūsų šeimai šiuo laikotarpiu. Jis išsivystė per ketverius metus praktikos ir kiekvieną gyvenimo „sezoną“ būna atitinkamai pakoreguojamas. Pavyzdžiui, vaikams pradėjus lankyti darželį, pietaujame tik dviese su Pauliumi, todėl pietums dažnai valgome lengvą maistą. Gal jūs namie valgote tik pusryčius ir vakarienę, taigi pietūs jūsų plane gali išvis neatsispindėti. Kai porą mėnesių leidome Balyje, net ir ten planavau maistą, nes atpratę kasdien eiti į parduotuvę pajautėme to privalumus ir nenorėjome grįžti prie senų įpročių.

planavimas

O dabar – nuo ko pradedu aš? Dažniausiai šiuo metu maisto

Dabar peržiūriu dar vieną sąrašiuką (dėl jų esu pamišusi),

planą rengiu pirmadienį ir apsiperku antradienį arba

kurį turiu ne visada ir jis nebūtinas – tai norų sąrašas, kurį

trečiadienį.

bėgant dienoms vis papildau. Pavyzdžiui, ketvirtadienį užsinoriu moliūgų sriubos, bet neturiu jai produktų, o

Prieš rašydama valgiaraštį pirmiausia atlieku tris žingsnius:

meniu šiai savaitei jau suplanuotas ir supirktas, todėl įsirašau šį patiekalą į norų sąrašą. Galėčiau lėkti ir nusipirkti

1. Peržiūriu šaldytuvo ir spintelių turinį. Po savaitgalio dažnai

produktų, prigriebti dar kokių nors smulkmenų, bet tada

turime įvairių likučių, šaldytuve kartais liūdi kokios nors

sugestų produktai, kurie buvo numatyti šiai dienai. Taigi čia

daržovės, kurias suvalgyti reikia jau dabar, o spintelėse

ir slypi paslaptis, kaip sutaupyti, bet valgyti tai, ko norisi.

dažniausiai yra kruopų, makaronų, konservuotų daržovių... Susidarau sąrašiuką, ką būtinai noriu ir turiu sunaudoti šią

Dabar nusibraižau paprastą meniu lentelę su grafomis:

savaitę, kad netektų išmesti, nesugestų.

pusryčiai, pietūs, vakarienė ir speciali vakarienė. Speciali vakarienė – tai mūsų su Pauliumi savaitgalio laikas, kai

2. Peržiūriu parduotuvės, kurioje planuoju apsipirkti,

užmigdę vaikus valgome dviese. Kaip pasimatymas! Kartais

akcijos leidinius. Prekybos centrai akcijas dažniausiai keičia

ją gaminu aš, kartais Paulius, o kokį kartą ar du per mėnesį

pirmadienį arba antradienį. Tai padeda ne tik sutaupyti

užsisakome maisto į namus ir negaminame nė vienas.

pinigų, bet ir atsižvelgti į maisto sezoniškumą. Kai jau turiu lentelę, į ją pirmiausia surašau, ką žinau iš

3. Pagalvoju, kokie įvykiai mūsų šeimos laukia šią savaitę.

ankstesnių žingsnių: patiekalus su produktais, kurie jau

Galbūt Paulius bus išvykęs dvi dienas ir nevalgys namie arba

šaldytuve. Tada matau, kada reikia važiuoti apsipirkti, nes

sekmadienį pietausime svečiuose. Gal laukia gimtadienis

kartais likusio maisto užtenka vienai, dviem ar net trims

ir reikia iškepti tortą ir pan. Svarbu apie tai pagalvoti, kad

dienoms. Ir toliau sukuriu meniu, atsižvelgdama į pirminius

nenupirkčiau per daug arba ko nors netrūktų.

punktus apie akcijas, šeimos įvykius ir norų sąrašą.

Mano planavimo procesas turi keletą punktų, bet viskam skiriu tik apie valandą. Pradžioje gali tekti užtrukti ilgiau, bet su patirtimi tai vis paprasčiau!

Likučių pietų privalumas – tai „laisva diena“ man, nes gaminti praktiškai nereikia ir neišleidžiame papildomų pinigų išsineštiniam maistui.

planavimas Greta maisto plano pildymo, telefone žymiuosi maisto prekių sąrašą. Į parduotuvę be jo, galima sakyti, neinu niekada. Jį pildau bet kada, kai pastebiu, kad, tarkime, baigėsi miltai, ar panašiai. Mano planavimo procesas turi keletą punktų, bet viskam skiriu tik apie valandą. Pradžioje gali tekti užtrukti ilgiau, bet su patirtimi tai vis paprasčiau! Likučių pietūs Yra vienas svarbus momentas, kurio nepamirštu savaitės plane – likučiai! Stengiuosi neišmesti maisto, bet ir neverčiu savęs ar šeimos narių suvalgyti visko, kas pagaminta. Svarbu sąmoningai pajausti sotumo jausmą. Todėl net ir likus nedaug patiekalo – dedu į šaldytuvą atskiroje permatomoje dėžutėje. Iš patirties žinau, kad dažniausiai per keletą dienų susikaupia likučių. Todėl mano plane atsiranda „langų“ – tai likučių pietūs. Nežinau, kas tai bus, bet tikrai bus. Tokie pietūs būna vieni skaniausių, kaip iš restorano bufeto, kuriame gali paragauti kelių patiekalų po truputį. Jei ko nors trūksta – į lėkštę papildomai atkeliauja keptas kiaušinis, daržovės ar virtos kruopos. Anksčiau tokių „langų“ nepalikdavau ir dažnai tekdavo išmesti likučius, nes jiems neatsirasdavo progos patekti į lėkštę. Likučius dedu į permatomus indelius, kad matyčiau, ko ir kiek yra šaldytuve. Gal netikėta, bet permatomi indeliai man labai padeda neišmesti maisto. Likučių pietų privalumas – tai „laisva diena“ man, nes gaminti praktiškai nereikia ir neišleidžiame papildomų pinigų išsineštiniam maistui. Dar vienas mano „gelbėtojas“ yra sąrašas, skirtas tam laikui, kai trūksta idėjų. Kartais pildyti maisto planą sekasi lengvai, ypač kai keičiasi sezonai ir, pavyzdžiui, esame pasiilgę šaltibarščių, žaliųjų salotų. Arba atėjus rudeniui, kai vėl norisi virti sriubas ir troškinius. Bet tikrai pasitaiko, kad užstringu ir taip lengvai idėjos neatšuoliuoja. Valgyti vis tą patį pabosta ir tai nekelia pasitenkinimo. Todėl telefone turiu tokį sąrašą, kurį pildau nuo pat planavimo pradžios (prieš ketverius metus). Tai pasiteisinusių ir šeimos pamėgtų patiekalų sąrašas. Taigi kartais peržvelgiu jį ir mano planas papilnėja be didelių pastangų. Šiuo metu jame turiu jau daugiau nei 50 punktų.

Visuome� pasiruošę šokti į lėkštę! Nieko nereikia virti, perplauti ar nupilti – AUGA lęšiai, avinžirniai, raudonosios ir juodosios pupelės ekologiškai užauginti, pagal specialią technologiją išvirti garuose, be skysčio sudėti į lengvo plastiko pakuotes ir jau paruošti valgyti. Štai keturios idėjos, kaip greitai ir skaniai paragauti šių AUGA naujienų be sūrymo.

PIETŪS DĖŽUTĖJE. Salotos su tunu ir AUGA ekologiškais rudaisiais lęšiais be sūrymo

SVEIKAS UŽKANDIS. Jei žiūrint filmą norėsis užkąsti, išgelbės skrudinti AUGA avinžirniai

Virtus burokėlius supjaustome kubeliais, šviežius agurkus sutarkuojame. Į stiklainį ar dėžutę sluoksniais dedame AUGA ekologiškus lęšius, burokėlius, tuną, agurkus, barstome fetą. Citrinų sultis sumaišome su alyvuogių aliejumi, druska, pipirais ir užpilame salotas prieš valgydami.

AUGA ekologiškus avinžirnius be sūrymo sumaišome su 4 šaukštais aliejaus ir prieskonių mišiniu (po pusę šaukštelio druskos, saldžiosios paprikos, rūkytos paprikos), kad gerai jais pasidengtų. Kepame 200 laipsnių orkaitėje 15– 20 min., kol apskrus.

VAKARIENĖ. Sodraus skonio troškinys su ekologiškomis AUGA juodosiomis pupelėmis Svogūną supjaustome kubeliais ir apkepame įkaitintame aliejuje. Dedame šaukštą pomidorų pastos, šiek tiek pakaitiname ir sudedame kubeliais pjaustytą čorisą ir smulkintus batatus. Pakepame, kol batatai apskrus. Supilame konservuotus pomidorus ir ekologiškas AUGA juodąsias pupeles, patroškiname, kol batatai suminkštės. Skanu valgyti su šaukštu grietinės.

GREITI PIETŪS. Šie nauji AUGA produktai be sūrymo puikiai pasitarnaus ir tada, kai norisi greitai papietauti. Salotas su vištiena ir ekologiškomis AUGA raudonosiomis pupelėmis be sūrymo pasigaminsite vos per 7 minutes. Šoninės juosteles pakepame ant keptuvės, kad būtų traškios, kai iškepame – išimame. Vištieną supjaustome gabalėliais, pabarstome malta paprika ir druska, pakepame keptuvėje likusiuose šoninės riebaluose. Keptas marinuotas paprikas ir avokadus pasmulkiname. Į dubenį suberiame AUGA ekologiškas pupeles ir visus pasiruoštus ingredientus. Viską išmaišome.

reklaminis projektas

Lengvos ir inovatyvios AUGA pakuotės gaminamos į atmosferą išmetant gerokai mažiau CO2 nei gaminant tradicines pakuotes. Šių pakuočių gabenimas taip pat mažiau žalingas aplinkai, nes vežama mažiau svorio.

DOVILĖ JAKŠTAITĖ

planavimas

MOLIŪGŲ SRIUBA SU KEPINTAIS AVINŽIRNIAIS Tokią trintą moliūgų sriubą išvirti labai paprasta, o ji savo skoniu nuneša į Rytų šalis, kurių turguose kvepia prieskoniais. Mėgstu ją ruošti pietums, nes pavalgę jaučiamės sotūs, bet ne apsunkę. Kai lauke atvėsta, moliūgų sriuba sušildo ir kaskart ją išvirusi galvoju, kodėl neverdu dar dažniau?

Reikės: • 1 sviestinio moliūgo • aitriųjų paprikų dribsnių • juodųjų pipirų • alyvuogių aliejaus • 1 svogūno • 4–5 skiltelių česnako • pusės nykščio dydžio imbiero gabaliuko • 0,5 šaukštelio maltų kalendrų sėklų • šaukštelio kumino sėklų • šaukštelio maltos ciberžolės • skardinės kokosų pieno • skardinės avinžirnių • 1 šaukštelio kario • druskos Moliūgą nulupu, perpjaunu išilgai, išimu sėklas ir supjaustau 1 cm storio riekelėmis. Riekeles dubenyje apšlakstau aliejumi, pabarstau juodaisiais pipirais ir aitriųjų paprikų dribsniais, druska. Sumaišau rankomis. Išdėliojusi į kepimo popieriumi išklotą skardą ir nustačiusi grilio režimą su vėjeliu kepu 180 °C orkaitėje apie 20– 30 min., kol šiek tiek apskrunda paviršius. Susmulkintus svogūnus su alyvuogių aliejumi kepu sriubos puode, kol tampa auksiniai. Tuomet suberiu smulkintą imbierą, česnakus, kalendras, kuminą ir ciberžolę. Pakepinu dar porą minučių. Į puodą sukrečiu iškepusius moliūgus ir supilu kokosų pieną. Sriubai užvirus sutrinu ją rankiniu trintuvu. Paragauju ir reguliuoju tirštumą (vandeniu), druskos kiekį ir aštrumą. Karštoje keptuvėje su šlakeliu aliejaus keletą minučių paskrudinu nusunktus avinžirnius, pabarstau druska ir kario prieskoniais. Sriubą pilu į lėkštes ir ant viršaus užberiu karštų avinžirnių.

AZIJIETIŠKAS OMLETAS SU SALOTOMIS Omletas yra puikus variantas ne tik pusryčiams – labiau mėgstu omletus pietums ar vakarienei. Šis omletas mano virtuvėje įsitaisė po kelionių į Kiniją, kur mačiau, kaip į kiaušinio plakinį pila ne pieną, o įvairius padažus ir prieskonius. Dar vienas geras dalykas – šitą patiekalą labai mėgsta visa mano šeima, net ir patys mažiausi!

Omletui reikės: • 5 kiaušinių • 2 šaukštų sojų padažo • 1 šaukštelio obuolių acto • 1 šaukštelio skrudintų sezamų sėklų aliejaus • aitriųjų paprikų dribsnių (nebūtina) • ryšulėlio svogūnų laiškų • baltųjų ir (arba) juodųjų sezamų sėklų Kiaušinius suplaku su sojų padažu, actu, aliejumi ir aitriųjų paprikų dribsniais iki putų. Susmulkinu svogūnų laiškus. Į keptuvėje įkaitintą šlakelį aliejaus pilu kiaušinių plakinį. Užbarstau svogūnų laiškų ir sezamų sėklų. Kepu uždengusi ir nustačiusi vidutinę ar silpną kaitrą 10–15 min., kol omletas sutvirtėja.

Salotoms reikės: • 2 vidutinio dydžio morkų • 2–3 trumpavaisių agurkų • svogūnų laiškų • 2 šaukštų sezamų sėklų (baltųjų ir (arba) juodųjų) Morkas sutarkuoju šiaudeliais, o agurkus – plonais griežinėliais. Susmulkinu svogūnų laiškus. Beriu sezamų sėklas.

Salotų padažui reikės: • 1–2 česnakų skiltelių • 2 šaukštų sojų padažo • 2 šaukštų alyvuogių aliejaus • 2 šaukštelių skrudintų sezamų sėklų aliejaus • 1 šaukštelio obuolių acto • 1–2 šaukštelių medaus • aitriųjų paprikų (nebūtina) Sutraiškau česnakus ir viską gerai išmaišau atskirame dubenėlyje. Užpilu ant paruoštų salotų ir vėl išmaišau.

planavimas

SPAGEČIAI SU POMIDORŲ PADAŽU Greitasis maistas nebūtinai tik pagamintas iš pusfabrikačių, brangus arba nesveikas. Šiuos spagečius tikrai galima paruošti per 15–20 min. Jiems nereikės pirkti jau pagaminto padažo, nes per tą laiką paruošite jį patys iš kelių labai paprastų, sveikų ir pigių sudedamųjų dalių. Padažas bus puikus: intensyvaus pomidorų skonio, su raudonėlių kvapu, o užtarkavus sūrio – sunku įsivaizduoti ką nors skaniau! Tikiu, kad pabandę nenusivilsite!

Reikės: • pakelio spagečių • 2–3 šaukštų alyvuogių aliejaus • 1 svogūno • 4–6 skiltelių česnako • stiklainėlio pomidorų pastos • šaukštelio cukraus • šaukštelio džiovintų raudonėlių • druskos, pipirų • kietojo sūrio (pvz., parmezano) Karštoje keptuvėje su alyvuogių aliejumi smulkiai pjaustytą svogūną pakepinu iki auksinės spalvos. Suberiu smulkintus česnakus ir pašildau dar porą minučių. Dabar į keptuvę keliauja pomidorų pasta, cukrus ir druska. Vis pamaišydama kepinu apie 8 min., kol šiek tiek patamsėja. Tuo metu vandenyje išverdu spagečius su šaukštu druskos. Į padažą įmalu juodųjų pipirų, beriu šaukštelį raudonėlių ir įmaišau 250–300 ml karšto vandens, kuriame virė makaronai. Spagečius nukošiu ir sumaišau su padažu. Valgau iškart, užtarkavusi parmezano ir pabarsčiusi pipirų.

Bananu̧ duona su graikinių riešutų aliejumi ir šokoladu

Bananų duona – „Beatos virtuvės“ tinklaraščio karalienė. Ją labai paprasta pagaminti ir yra tokia skani, kad norisi kepti kuo dažniau. Šįkart siūlome išbandyti patobulintą riešutinės bananų duonos receptą su graikiniais riešutais ir šokoladu. Ypatingo riešutų aromato ir skonio paslaptis – tešla su „Anira“ graikinių riešutų aliejumi. Tai dar vienas būdas įdarbinti darnią graikinių riešutų ir šokolado skonių porą.

Reikės: • 4 prinokusių ar net pernokusių bananų • 2 kiaušinių • 100 g cukraus • 6 šaukštų „Anira“ graikinių riešutų aliejaus • 200 g kvietinių arba avižinių miltų • 60 g juodojo šokolado • saujos graikinių riešutų • 1 šaukštelio kepimo miltelių • 1 šaukštelio cinamono 1. Įjungiame orkaitę ir įkaitiname iki 180 °C temperatūros. Pailgą stačiakampę kepimo formą (dažniausiai naudojamą keksams) lengvai patepame aliejumi ar išklojame kepimo popieriumi. 2. Tris bananus sutriname šakute. 3. Šokoladą ir riešutus sukapojame mažais gabalėliais. 4. Kiaušinius lengvai išplakame su cukrumi. Supilame „Anira“ graikinių riešutų aliejų, sudedame trintus bananus ir išmaišome. 5. Miltus sumaišome su kepimo milteliais ir cinamonu. Įsijojame į tešlą. Gerai išmaišome. 6. Į tešlą suberiame kapotus riešutus su šokoladu, dar kartą gerai išmaišome. Sukrečiame į kepimo formą. 7. Likusį bananą perpjauname išilgai pusiau ir uždedame ant bananų duonos viršaus. 8. Kepame apie 35–40 minučių, kol paruduos viršus.

patarimai re klami ni s p roj ekta s

Ši bananų duona skani ir šilta, ir atvėsusi. Kai kas sako, kad antrą dieną net skanesnė, nes išlieka drėgna, geriau atsiskleidžia skoniai. Galite eksperimentuoti su miltais: naudokite speltų miltus, grikių miltus maišykite su avižiniais.

#aniralietuva #laimingiemsnamams #aniraaliejai

JORŪNĖ PAUŽIENĖ

JOANA BURN, DOVILĖ JAKŠTAITĖ

Sužvėrėjusios kiaulės šonkauliai Šiame patiekale kiaulė apsimeta laukiniu šernu! Išraiškingo skonio „Santa Maria“ žvėrienos prieskoniai ir ilgas kepimas maiše su daržovėmis ir obuoliais šiuos šonkauliukus paverčia tikra rudens puota!

Reikės: • 2 šaukštų „Santa Maria“ žvėrienos prieskonių • 600 g mėsingų kiaulienos šonkaulių • kelių morkų • 5–6 bulvių • 3 obuolių • druskos, pipirų • aliejaus

reklaminis projektas

1. Šonkaulių juostą nuplauname šaltu vandeniu ir nusausiname. Įtriname druska ir „Santa Maria“ žvėrienos prieskoniais, kuriuos sudaro raudonos ir žalios paprikos, geltonos garstyčių sėklos, svogūnai, juodieji pipirai, kmynai. Jei turite laiko, palikite šaldytuve pasimarinuoti pernakt. 2. Morkas nuskutame, bulves nuplauname. Daržoves pašlakstome aliejumi, pabarstome druska ir pipirais. Obuolius supjaustome ketvirčiais, išimame sėklalizdžius. 3. Į kepimo rankovę dedame šonkaulius, bulves, morkas ir obuolius. Guldome į skardą. 4. Kepame 150 °C orkaitėje 2,5–3 val. Visą maišo turinį su išsiskyrusiomis sultimis išverčiame į kepimo skardą. Šonkaulius palaistome susidariusiu skysčiu ir siunčiame į 200 °C orkaitę, kepame 10–15 min. grilio režimu, kad dar paskrustų viršus.

patarimas

„Santa Maria“ žvėrienos prieskonius drąsiai naudokite mėsos, žuvies ir daržovių patiekalams gardinti. Šie prieskoniai jiems suteiks puikaus skonio ir gerą išvaizdą.

Cukinijų, brokolių ir žirnelių sriuba Žalia žalia per visą puodą... Galime virti šią sriubą ir dainuoti, nes ji primena vasaros atostogas, jų lengvumą. Ši sriuba subalansuota toms dienoms, kai ruduo kviečia grįžti į darbo ir mokyklos karuselę, o mintys dar likusios kažkur žalioje pievoje.

Reikės: • 500 g cukinijų • pusės galvos brokolio • 400 g šaldytų žaliųjų žirnelių • 6–7 šaukštų alyvuogių aliejaus • 1 litro daržovių arba vištienos sultinio • ryšelio šviežių bazilikų • nedidelės česnako galvelės • vienos citrinos žievelės • fetos • druskos, pipirų 1. Cukinijas supjaustome 3 cm pločio pusžiedžiais. Brokolį pasmulkiname. Česnako skilteles nulupame, bet nepjaustome. 2. Dideliame puode įkaitiname alyvuogių aliejų, nuolat maišydami apkepame česnako skilteles, kol jos taps auksinės spalvos. 3. Sudedame cukinijas, maišydami apkepame, kol ims gelsti – apie 5 minutes. 4. Tuomet į puodą suverčiame pjaustytus brokolius ir supilame sultinį. Palaukiame, kol užvirs, ir ant vidutinės kaitros paverdame 5 minutes. 5. Suberiame žirnelius ir truputį paplėšytus šviežių bazilikų lapelius. Dar keletą minučių paverdame, kol brokoliai suminkštėja. 6. Nukeliame nuo kaitros, beriame pusę tarkuotos citrinos žievelės, druskos, pipirų ir sutriname maisto smulkintuvu. 7. Patiekiame apibarstę feta, smulkiai tarkuota citrinos žievele ir pašlakstę ypač tyru alyvuogių aliejumi.

• 100% augalinės kilmės • Skaidulinių medžiagų šaltinis • Daug baltymų • Pagaminta iš žaliavų be GMO

@ Naturli

Bulvių puotoje – trys ypatingos viešnios Karštų bulvių norisi tada, kai oras pamažu vėsta, vakarai ilgėja ir gera jaukiai kiūtoti namuose. O ir pasiruošti jas lengva: tiesiog po vieną įsukite bulves į foliją ir kepkite 180 °C orkaitėje apie 1,5 val. arba kol suminkštės. Taip pat galite sudėti jas į kepimo maišą, kad kaitintųsi visos drauge. Aišku, kokią vieną norisi suvalgyti su tirpstančiu sviesteliu ir druska, bet prie kitų siūlome pasigaminti skanių įdarų ir bulves pakviesti į puotą.

Su varške, brokoliais ir lašiša Reikės: • 180 g varškės • pusės galvos brokolio • kupino šaukšto grietinės • sūdytos lašišos • druskos, pipirų 1. Išilgai nupjauname bulvės viršų ir išskobiame jos vidų. Išskobtą dalį barstome druska ir pipirais. 2. Brokolius susmulkiname ir perliejame karštu vandeniu. Sumaišome su varške, bulvių minkštimu, grietine, druska ir pipirais. 3. Bulvę prikemšame įdaro ir 10 min. pakepame 180 °C orkaitėje. 4. Uždedame lašišos gabalėlių ir patiekiame.

Su indišku lęšių troškiniu Reikės: • 150 g raudonųjų lęšių • 2 didelių pomidorų • 0,5 šaukštelio garstyčių sėklų • 1 šaukštelio malto kumino • 1 šaukštelio maltos saldžiosios paprikos • 0,5 šaukštelio maltos rūkytos paprikos • 0,5 šaukštelio maltos ciberžolės • 1 svogūno • kelių skiltelių česnako • 400 ml daržovių sultinio • kelių šaukštų aliejaus • šviežių kalendrų lapelių 1. Keptuvėje įkaitintame aliejuje apkepame visus prieskonius. 2. Beriame plonais pusžiedžiais pjaustytą svogūną ir riekutėmis smulkintą česnaką, pakepame kelias minutes, tada įpilame kelis šaukštus vandens, kad nesviltų. 3. Į nuplautus raudonuosius lęšius sukrečiame kubeliais supjaustytus pomidorus, pilame sultinį ir troškiname ant vidutinės kaitros, kol lęšiai suminkštėja. Tai turėtų užtrukti apie 10–15 min. 4. Išilgai įpjauname iškeptą bulvę, pabarstome druska ir pipirais, dedame troškinio. 5. Bulvę su įdaru 10 min. pakepame 180 °C orkaitėje. Iškepusios bulvės viršų pabarstome šviežiais kalendrų lapeliais.

Su troškintais kopūstais Reikės: • 250 g raugintų kopūstų • 100 g šaltai rūkytos šoninės • nedidelio svogūno • kelių šaukštų padažo „Ponas pomidoras“ arba pomidorų tyrės • šaukštelio kmynų • kelių šaukštų saulėgrąžų aliejaus • druskos, pipirų • sviesto 1. Pirmiausia pasiruošiame troškintus kopūstus. Aliejuje apkepame šoninę. Kai išsiskiria riebalai, suberiame smulkiai pjaustytą svogūną ir pakepame, kol gabalėliai taps permatomi. Tuomet suberiame kmynus ir kelias minutes pakaitiname. 2. Raugintus kopūstus perplauname, kad nebūtų pernelyg rūgštūs. Verčiame į keptuvę, krečiame pomidorų padažo ar tyrės, beriame druskos, pipirų ir įpilame tik tiek vandens, kad susilygintų su kopūstų paviršiumi. Uždengę keptuvę, ant silpnos kaitros troškiname apie pusvalandį. 3. Karštą bulvę išilgai perpjauname pusiau, išskobiame minkštimą ir sutriname su sviestu. Likusias bulvių odeles iš vidaus pabarstome druska ir pipirais. 4. Bulvių masę įmaišome į troškintus kopūstus ir dedame į išskobtą bulvę. Ją prikemšame įdaro ir 10 min. pakepame 180 °C orkaitėje. Galima valgyti su grietine.

Natūraliai saldūs keksiukai su šilauogėmis Šie keksiukai – be pridėtinio cukraus: saldumo kepiniui suteikia bananai ir šilauogės. Tešla puri ir minkšta, o tos vietos, kuriose ją nudažo karštyje sprogusios šilauogės, – pačios gardžiausios.

Šį ir kitus mano receptus rasite interneto parduotuvės receptų skiltyje. Visus reikiamus produktus pasirinktam receptui susidėsite vieno mygtuko spustelėjimu.

BEATA NICHOLSON, JORŪNĖ PAUŽIENĖ

JOANA BURN

1. Dubenyje bananus sutriname į košelę. Ištirpiname sviestą ir sumaišome jį su bananais, kefyru ir kiaušiniais. 2. Kitame dubenyje sumaišome avižinius dribsnius, miltus ir kepimo miltelius. Centre padarome duobutę. 3. Į duobutę pilame skystus ingredientus ir išmaišome, bet labai smarkiai neplakame. Į tešlą įmaišome šilauoges. 4. Į kepimo formą sudedame keksiukų „sijonėlius“ ir į kiekvieną jų įkrečiame tešlos. Viršų pabarstome avižiniais dribsniais. 5. Kepame 180 °C orkaitėje 15–20 min., kol keksiukų viršūnėlės pagels.

reklaminis projektas

Reikės: • 200 g miltų • 1 šaukštelio kepimo miltelių • 2 labai gerai sunokusių arba pernokusių bananų • 250 ml kefyro • 50 g smulkių avižinių dribsnių ir dar šiek tiek papuošti • 60 g sviesto • 3 kiaušinių • 150 g šilauogių

Berlyne prie geriausių kebabų kioskų stovi ilgiausios eilės, o berlynietiškame kebabe dažniausiai būna keptų daržovių. Pabandykime pasidaryti tokį skanų kebabą namuose! Aišku, nesiūlau įsukti milžiniško mėsos iešmo. Bet skani ir sultinga mėsa pavyks ant keptuvės, jei tik neperkepsite.

Naminis kebabas su česnakiniu padažu

Reikės: • 400 g brandintos jautienos nugarinės • lavašo ar pitos • pusės kopūsto galvos • 2 šaukštų obuolių acto • 2 šaukštų alyvuogių aliejaus • baklažano • cukinijos • druskos, pipirų Padažui: • 1 šaukšto majonezo • 4 šaukštų grietinės • 3 skiltelių česnako • šviežių krapų • nedidelio agurko • druskos

ne tik taupo laiką, bet ir nuolat plečia asortimentą, tad artėjant mokslo metams daug moksleiviams reikalingų prekių įsigysite užsukę į internetinę parduotuvę www.barbora.lt.

1. Padažui smulkiai sutarkuojame agurką. Majonezą sumaišome su grietine, įspaudžiame česnako skilteles, įberiame druskos ir sukapotus šviežius krapus. 2. Smulkiai sutarkuojame kopūstą, ant tarkių užpilame kelis šaukštus obuolių acto, įberiame druskos ir gerai pagniaužome, kad suminkštėtų. Tada užpilame du šaukštus alyvuogių aliejaus ir gerai išmaišome. 3. Jautienos nugarinę supjaustome 3 cm storio kepsniais, kiekvieną įtriname pipirais, patepame aliejumi ir kepame ant labai gerai įkaitusios keptuvės. Dar geriau – ant grilio keptuvės su grioveliais. Kantriai kepame po 3,5 minutės, kol mėsa apskrus iš abiejų pusių. Druską beriame ant apkepusios pusės, apvertę kepsnį. Ištraukiame iš keptuvės ir leidžiame mėsai pailsėti. 4. Baklažanus ir cukinijas supjaustome griežinėliais, pabarstome druska ir pipirais, kepame įkaitintame alyvuogių aliejuje, kol suminkštės. 5. Jautienos kepsnius supjaustome plonomis juostelėmis. 6. Lavašo lakštą ar pitos vidų ištepame padažu, krauname kopūstų salotų, keptų baklažanų ir cukinijų, jautienos juostelių ir dar šiek tiek padažo. Pabarstome kapotais krapais.

�erliaus puota garuojančiose puodynėse

Čanachai (arba čenakai) yra rudeniško jaukumo užtaisas! Į mažus puodelius galima sudėti kokias tik nori ar turi daržoves, mėsą ar žuvį. Lieka tik užpilti viską sultiniu ir šauti į orkaitę. Nepaprastai gardžiai gerame sultinyje išsitroškina puodynių turinys, o pati skaniausia dalis – aromato pilna sriuba, kuri pati sau išverda orkaitėje niekieno neraginama.

Kad čanachų puota pavyktų: Tokiems troškiniams geriausiai tinka indeliai su dangteliais. Jei turite kepti tinkamą molio puodynę be dangčio – padarykite jai kepurę iš storesnio folijos lakšto. Kad čanachinės tarnautų ilgiau, dėkite jas ne į įkaitintą orkaitę, o į šaltą. Tegu indas kaista kartu su orkaite. Čanachams reikia rinktis tik geros kokybės sultinį, kuris sujungtų ir išryškintų skonius, o ne dirbtinai juos užgožtų. „Maggi“ ekologiški sultiniai – be konservantų, skonio ir aromato stipriklių, sudedamosios jų dalys atkeliauja tik iš sertifikuotų ekologinių ūkių.

Čanachų dėlionės gali būti tokios, kokias padiktuoja jūsų šaldytuvo ar kamaros turinys. Siūlome pabandyti keturis patiekalus puodynėse, kurie įtiks įvairiausiems skoniams.

re kla mini s p roj ektas

Kai ruošiate čanachus ir pjaustote skirtingus produktus, pagalvokite apie kiekvieno iš jų paruošimo laiką. Pavyzdžiui, moliūgą pjaustykite stambesniais gabalais nei bulvytes, nes jis išsitroškina ir sutęžta greičiau.

ŠILKINĖ KOŠĖ SU ŠONINE IR MOLIŪGU

Stebuklingas maistas ta šilkinė košė. Kokia rudeninė laimė aplanko, kai grįžti namo, pasislepi nuo šalto lietaus ir šaukštais kabini tokią gardžią, švelnią ir šiek tiek salsvą košę iš tau vienam skirtos puodynės.

4 porcijoms reikės: • 1 stiklinės perlinių kruopų • 2 kubelių ekologiško „Maggi“ daržovių sultinio • gabalo (apie 200 g) moliūgo • 1 didelės bulvės arba dviejų mažesnių • 1 didelės morkos • 1 obuolio • 1 nedidelio svogūno • 60 g rūkytos šoninės • šaukšto kmynų 1. Perlines kruopas, jei nepamirštame, išmirkome per naktį, o tada suberiame į puodą, užpilame maždaug 0,5 litro vandens. Vandeniui užvirus, nugriebiame putas ir įmetame 1 kubelį ekologiško „Maggi“ daržovių sultinio – šiame sultinyje išvirusios kruopos turės dar daugiau skonio ir aromato. Verdame apie 20 min. 2. Kol kruopos verda, keptuvėje apkepame šoninę, o kai išteka riebalai, ten pat beriame smulkiai supjaustytą svogūną. 3. Bulvę, morką, moliūgą ir obuolį sutarkuojame stambia burokine tarka. 4. Kai kruopos išverda, kaitrą išjungiame, bet sultinio nenupilame. Į tą patį puodą krečiame tarkius, verčiame šoninę su svogūnais, beriame kmynus ir gerai išmaišome. Pasiruošiame dar pusę litro sultinio (verdančiame vandenyje ištirpiname 1 kubelį „Maggi“ sultinio). 5. Viską perkeliame į čanachinę, supilame „Maggi“ sultinį, kad tikrai gerai apsemtų košę ir kepame 180 °C orkaitėje apie 40 min. arba valandą. Išsitroškinusioje košėje nebeturėtų jaustis kietų tarkių, viskas turėtų suvirti į skanų ir sotų troškinį.

BEATA NICHOLSON, JORŪNĖ PAUŽIENĖ

JOANA BURN

ČANACHAI SU LAŠIŠA IR ŽOLELIŲ SULTINIU

Pirmiausia šiuos čanachus siūlome tiems, kuriems atsibodo mėsa. Pagardinta grietinėle ir kvapniame sultinyje su daržovėmis ištroškinta lašiša – pats tas vėsesniam vakarui. Kaip pastebėsite, daug prieskonių čia nededame, nes juos atstoja ekologiškas „Maggi“ žolelių sultinio kubelis – visa skonių puokštė.

4 porcijoms reikės: • 500 g lašišos • 4 didelių bulvių • 1 didesnės cukinijos • kelių saujų pomidoriukų • 1 poro • 2 kubelių ekologiško „Maggi“ sultinio su žolelėmis • 200 ml grietinėlės • šviežių krapų • aliejaus 1. Pirmiausia pasiruošiame daržoves. Bulves nuskutame ir supjaustome griežinėliais. Cukiniją taip pat supjaustome griežinėliais arba vidutinio dydžio kubeliais. Pomidoriukus perpjauname pusiau, lašišą – stambesniais kubeliais ir pabarstome druska. 2. Porą supjaustome žiedeliais ir apkepame keptuvėje su šlakeliu aliejaus. 3. Į čanachines sluoksniuojame bulves, ant jų – pakepintus porus. Tuomet guldome lašišos gabalėlius, cukinijos griežinėlius, dedame pomidoriukus, beriame šviežių krapų. 4. Pasiruošiame sultinį – atskirame inde 2 kubelius „Maggi“ sultinio užpilame 800 ml verdančio vandens ir gerai išmaišome. Kai sultinys ištirpsta, į jį supilame grietinėlę ir išmaišę užpilame, kad apsemtų žuvį ir daržoves. Sultinys su grietinėle šiam troškiniui suteiks ir skonio, ir vientisumo. 5. Dedame į orkaitę ir kepame 180 °C temperatūroje apie 60–70 min., kol žuvis iškeps, o bulvės suminkštės.

ČANACHAI SU VIŠTIENA IR OBUOLIAIS Čanachinių klasika, kurią pamėgs ir vaikai. Obuolių ir morkų tarkių kepurė su kmynais skaniai derės su vištiena, o bulvės ir ekologiškas „Maggi“ sultinys suteiks šiam troškiniui sotumo ir naminio jaukumo.

4 porcijoms reikės: • 500 g vištos šlaunelių mėsos • 2 kubelių ekologiško „Maggi“ vištienos sultinio • 200 ml grietinėlės • 4 didesnių bulvių • 2 morkų • 1 poro • 3 obuolių • šaukšto kmynų • aliejaus kepti • druskos, pipirų 1. Vištieną supjaustome stambesniais gabalais ir pabarstome druska bei pipirais, nuskustas bulves – smulkesniais. 2. Keptuvėje įkaitiname šlakelį aliejaus ir pakepiname žiedeliais supjaustytą porą. Kai suminkštėja, beriame burokine tarka susmulkintas morkas ir kmynus. Maišome ir apkepame, kol morkos suminkštės. Sutarkuojame obuolį ir į keptuvę beriame jo tarkius. 3. Viskas paruošta sluoksniavimui: pirmiausiai dedame vištieną, ant jos – bulves, morkas su porais ir skiltelėmis pjaustytus obuolius. 4. Viską užpilame ekologišku „Maggi“ vištienos sultiniu, sumaišytu su grietinėle. „Maggi“ sultinį pasiruošiame 2 kubelius užpylę verdančiu vandeniu ir gerai išmaišę. 5. Kepame 180 °C orkaitėje apie 40–60 min.

ČANACHAI SU JAUTIENA IR BAKLAŽANAIS Čia tiks pati įvairiausia jautiena, nes jai sultingumo suteiks baklažanai, pomidorai ir ilgas ramus troškinimas ekologiškame „Maggi“ jautienos sultinyje. Jei prieš troškindami nepatingėsite apkepti jautienos gabaliukų, turėsite dar daugiau skonio.

4 porcijoms reikės: • 500 g jautienos kumpio • 2 kubelių ekologiško „Maggi“ jautienos sultinio • kelių didelių pomidorų • 5–6 slyvų • 2 paprikų • 1 baklažano • šaukštelio maltos saldžiosios paprikos • druskos, pipirų 1. Jautieną supjaustome mažesniais gabaliukais, pabarstome druska ir pipirais, malta saldžiąja paprika ir dedame į čanachinių dugną. Jei norime, prieš tai pakepiname keptuvėje, nustatę stiprią kaitrą. 2. Susipjaustome daržoves: baklažaną pusmėnuliais, pomidorus – riekelėmis, slyvas – stambiais griežinėliais, o paprikas – plonais šiaudeliais. Sudedame ant mėsos. 3. Pasiruošiame sultinį: 2 kubelius ekologiško „Maggi“ jautienos sultinio užpilame verdančiu vandeniu – paruoškite jį sodresnį, į 800 ml vandens dėkite du kubelius, kad liesam jautienos kumpiui suteiktų daugiau riebumo. 4. Kepame iki 180 °C temperatūros įkaitintoje orkaitėje apie pusantros valandos, atsižvelgdami į tai, kokio dydžio mėsos gabalėliai.

Naujiena

Ekologiškas „Maggi“ jautienos sultinys pasižymi sodriu skoniu ir puikia sudėtimi. Ieškokite RIMI ir IKI parduotuvėse.

Žuvies piršteliai sutramdytai meškai

Traškūs iš išorės ir švelnūs viduje. Niekas – net labiausiai pašėlusi ir nesutramdoma meška – nepasiges įprastų džiūvėsėlių, nes traški plutelė iš linų sėmenų ir migdolų yra nepaprastai skani. Šalia labai tinka česnakinis ajolis.

Reikės: • 100 g maltų migdolų • 50 g maltų linų sėmenų • 50 g tarkuoto kietojo sūrio • 1 šaukštelio maltos saldžiosios paprikos • 0,5 šaukštelio džiovinto česnako • 0,5 šaukštelio druskos • 2 kiaušinių • 600 g baltos žuvies filė • 2 šaukštų sviesto 1. Pasiruošiame trupinius plutelei: negiliame dubenyje sumaišome maltus migdolus, linų sėmenis, tarkuotą kietąjį sūrį, prieskonius ir druską. 2. Kiaušinius lengvai išplakame šakute. 3. Žuvį supjaustome pailgais gabalėliais. Juos apvoliojame trupiniuose, tada pamirkome į kiaušinio plakinį ir dar kartą į trupinius. 4. Skardą ištepame sviestu, sudedame žuvies gabalėlius ir kepame 180 °C orkaitėje apie 15–20 min., kol apskrus.

Česnakinis ajolis prie žuvies Reikės: • 5–6 skiltelių česnako • 1 šaukštelio garstyčių • 2 šaukštų citrinų sulčių • 1 kiaušinio trynio • po dosnų žiupsnį druskos ir pipirų • 150 ml alyvuogių aliejaus 1. Česnako skilteles nulupame ir įdedame kepti kartu su žuvimi, kad suminkštėtų. 2. Į maisto trintuvą suberiame iškepusias česnako skilteles, garstyčias, trynį, beriame druskos ir pipirų, pilame citrinų sulčių ir tris šaukštus aliejaus. Plakame, kol pasidarys beveik vientisa masė. 3. Tuomet vis įpilame aliejaus ir plakame toliau. Turėtų išeiti vientisas glotnus geltonas padažas.

ŽVAIGŽDĖS

Ugnė Siparė ir jos senelio legendinis desertas „Mes, anūkai, nuo vaikystės pripratę, kad visomis svarbiomis šeimos progomis ir šventėmis ant stalo turi būti šis senelio Galadausko tortas. Per kiekvienas Kalėdas, Velykas, visus gimtadienius ir net savaitgalius, kai nuvykdavome pas senelius į Panevėžį, galėdavome ragauti šio skanėsto. Todėl receptą, ko gero, visi esame išbandę ir išmokę. Senelis Galadauskas labai mėgo gaminti ir eksperimentuoti virtuvėje, todėl paliko visai nemažai savo receptų. Tuomet buvo nepopuliaru, bet šiandien, manau, galėtų išleisti savo receptų knygą – dabar net gaila, kad nesuregistravau visų jo kulinarinių atradimų, nes senelis turėjo neįtikėtiną talentą: nuo skaniausio pasaulyje pašteto, cepelinų su grybais, apkeptų įdarytų kiaušinių, kalėdinio kalakuto iki saldžių bandelių, tortukų, o kur dar firminis želės žiedas! Kai pradėjau vardyti, supratau, kad tikrai būtų galima viską sudėti į storą knygą. Taip jau susiklostė, kad mūsų giminėje daugiausia gamina vyrai, todėl ir receptų pavadinimai paprasti: „senelio Galadausko tortas“, „tėčio Galadausko šonkauliukai“, o dabar sąrašą pildome naujais mano vyro receptais. Marius – fantastiškas kulinaras!

Ugnė Siparė

Pamenu, kai persikėliau gyventi į Vilnių, užsinorėjau senelio torto ir nusprendžiau išsikepti jį pati. Tuomet juokavau, kad tortą vis tiek pagamino senelis – tik telefonu, nes visą laiką konsultavo ir aiškino, ką ir kaip daryti. Tada receptą tiksliai susirašiau, nes visi žino: konditerija – ne vieta improvizuoti.

televizijos laidų vedėja

Dabar tortą meistriškai gamina teta – jai vienintelei pavyksta nenusileisti senelio talentui.“

JORŪNĖ PAUŽIENĖ

TATI FRANK IR ALEX TSEITLIN

Šis tortas man yra pats geriausias įrodymas, kad svarbiausi prisiminimai ateina pajutus skonius ir kvapus. Visada, kai jį skanaujame, iš vaikystės prisimenu didelius šeimos susibūrimus. Tuomet atrodė savaime suprantama, kad ten mūsų lauks tortas, už kurį visada buvo atsakingas senelis. Kai atvykdavom – stovėdavo paruoštas šaldytuve. Svarbiausias dalykas – nepamiršti geros nuotaikos ir humoro jausmo, kuriuos turėjo senelis. Be geros humoro dozės tortas neišeis toks, koks buvo jo. Taip pat labai svarbus patiekimas! Kai atneši tortą svečiams, kiekvieną kartą jį turi lydėti skirtingas, labai originalus ir šmaikštus pristatymas.

1. Įkaitiname orkaitę iki 180 °C. Nedideliu kiekiu vandens užpilame kremui skirtą želatiną ir paliekame brinkti. Ištirpiname sviestą. 2. Dubenyje plakame kiaušinius ir po truputį pilame sutirštintą pieną, tuomet – pravėsusį lydytą sviestą, suberiame sodą ir miltus, gerai išmaišome. 3. Tešlą padalijame pusiau. Dalį supilame į gausiai sviestu išteptą apskritą formą ir pašauname į orkaitę. Biskvitas keps 30–40 min. Į likusią tešlą įberiame kakavos, išmaišome ir taip pat iškepame.

Tešlai reikės: • 100 g sviesto • 2 kiaušinių • 1 indelio saldinto sutirštinto pieno • šaukštelio sodos • 7 šaukštų miltų • 1 šaukšto kakavos • romo lakštams apšlakstyti

4. Kol kepa biskvitai, galime paruošti kremą: bananus supjaustome plonais griežinėliais, vynuoges perpjauname pusiau ir išimame sėklas, mandarinus išdalijame skiltelėmis. 5. Dubenyje išmaišome grietinę su cukrumi, kol šis ištirpsta. Maišydami kaitiname išbrinkusią želatiną, kol ištirps grūdeliai. Želatiną supilame į grietinę ir išmaišome. 6. Kremą padalijame į keturias dalis, į tris sudedame skirtingus vaisius ar uogas (geriau, kad būtų rūgštesni).

Kremui: • 2 šaukštų želatinos • 2 bananų • saujos raudonųjų vynuogių • saujos žaliųjų vynuogių • 4 mandarinų • 1 litro 40 proc. riebumo grietinės • 1 stiklinės cukraus Papuošti: • saujos lazdynų ar kitų riešutų ir mandarinų

7. Atvėsusius biskvitus perpjauname pusiau, kad būtų keturi torto lakštai. Tada į formą dedame rudąjį biskvitą, jį apšlakstome romu. Krečiame kremo su bananais, tuomet dedame baltą biskvitą, vėl apšlakstome romu, ant viršaus – kremo su vynuogėmis. Tuomet vėl rudą biskvitą su romu, tada krečiame kremo su mandarinais. Ant viršaus – baltas biskvitas, apšlakstytas romu ir apteptas likusiu kremu. 8. Tortą dedame į šaldytuvą. Kitą dieną prieš patiekdami apibarstome smulkintais riešutais ir gražiai papuošiame mandarinais. Skanaus!

Šokoladas ir slyvos dera nuostabiai, o šiame deserte jie tiesiog traukia palaimos natą! Tereikia išsikepti sodrų šokoladinį biskvitą, patroškinti slyvas ir paruošti „Dr. Oetker“ šokoladinį pudingą bei išplakti baltą grietinėlės debesį. O tada lieka tik sluoksniuoti gardžiausią desertą.

Reikės: • 1 pakelio šokoladinio pudingo „Dr. Oetker“ • 0,5 l pieno • 600 g slyvų • 130 g cukraus • 1 cinamono lazdelės • 2 gvazdikėlių • 200 ml plakamosios grietinėlės • 2 kupinų šaukštų miltelinio cukraus

• šokolado

Biskvitui: • 50 g juodojo šokolado • 60 g sviesto • 2 kiaušinių • 100 g rudojo cukraus • 70 g miltų • 30 g kakavos • 1 šaukštelio kepimo miltelių • 100 ml kefyro • žiupsnio druskos

drožlių papuošti

1. Pirmiausia pasiruošiame biskvitą. Įkaitiname orkaitę iki 180 °C. Torto formą (tinka ir kvadratinė, ir apskrita, nes biskvitą vis tiek dalysime gabalais) ištepame riebalais. 2. Sviestą garų vonelėje ištirpiname su šokoladu ir paliekame pravėsti. 3. Plakame kiaušinius su cukrumi, kol kiaušinių masė išsipūs ir padvigubės. Supilame šokolado ir sviesto mišinį, gerai išplakame. 4. Miltus sumaišome su kakava, kepimo milteliais ir druska, įsijojame į kiaušinių ir šokolado masę. Gerai išmaišome. 5. Supilame kefyrą ir dar kartą išmaišome. 6. Masę pilame į kepimo formą ir kepame apie 30 minučių. Neperkepkite – biskvitas turi būti drėgnas. 7. Slyvas supjaustome griežinėliais, sudedame jas į puodą su 100 g cukraus ir prieskoniais. Vis pamaišydami troškiname, kol slyvos suteš, o cukrus ištirps. Paliekame atvėsti. 8. „Dr. Oetker“ pudingo miltelius sumaišome su likusiu cukrumi (apie 30 g) ir trečdaliu pieno. Likusį pieną užverdame ir supilame į paruoštą pudingo mišinį. Nuolat maišydami pudingą paverdame 1 minutę. Nukaičiame ir paliekame pravėsti. 9. Su keliais šaukštais miltelinio cukraus (galima jo ir nedėti) išplakame grietinėlę. 10. Iškepusį biskvitą supjaustome smulkiais gabalėliais ar netvarkingai suplėšome. 11. Sluoksniuojame: į stiklinio indo dugną dedame pusę biskvito gabalėlių, tada pusę troškintų slyvų, pusę „Dr. Oetker“ šokoladinio pudingo ir pusę plaktos grietinėlės. Sluoksniuojame pakartotinai. Sudedame plaktą grietinėlę ir papuošiame šokolado drožlėmis.

patarimai:

Jei pudingą pasiruošite labai iš anksto ir laikysite šaltai, uždenkite jį maistine plėvele, priglaudę ją prie kremo paviršiaus, tada nesusidarys luobelė. Desertą sluoksniuokite paskutinę minutę, prieš patiekdami, kad nesusmuktų grietinėlė.

BEATA NICHOLSON, JORŪNĖ PAUŽIENĖ

JOANA BURN

re klami ni s p roj e kta s

Sluoksniuotas desertas su šokoladiniu pudingu ir keptomis slyvomis

Reikės: • 500 g persikų (tinka ir abrikosai, nektarinai, obuoliai) • 1 pakelio „Dr. Oetker“ grietinėlės arba vanilės skonio pudingo • 0,5 l pieno • 30 g cukraus

Greitai pagaminamas desertas rudens savaitgalio popietei

Persikų trupiniuotis su traškia kepure

Vanilinio pudingo jūra besimėgaujantys prisirpę persikai ir traškus trupininis viršus. Švelnumas čia dera su maloniu migdolų ir avižų traškumu.

Trupiniams: • 120 g šalto sviesto • 3 šaukštų cukraus • 2 šaukštų kvietinių arba avižinių miltų • 60 g migdolų skiedrelių • 60 g smulkių avižinių dribsnių • žiupsnio druskos 1. Pirmiausia pasiruošiame pudingą. „Dr. Oetker“ vanilinio arba grietinėlės skonio pudingo miltelius sumaišome su cukrumi ir trečdaliu pieno. Likusį pieną užverdame ir supilame į paruoštą pudingo mišinį. Nuolat maišydami pudingą paverdame 1 minutę. Supilame į keraminį kepimo indą. 2. Persikus supjaustome skiltelėmis ir sodiname į pudingo sluoksnį. 3. Trupiniams sviestą supjaustome gabaliukais, ant jo beriame visus likusius produktus ir greitai pirštais sumaigome, kad susidarytų drėgni lipnūs trupiniai. Juos beriame ant persikų patalo. 4. Kepame 200 °C orkaitėje apie 40 min., kol trupiniai paskrus ir taps traškūs, o persikai suminkštės.

„Dr. Oetker“ pudingai – greitai ir lengvai paruošiami desertai, kuriuos galima skanauti ir karštus, ir atvėsusius. Taip pat puikiai tinka kepiniams – tortams, pyragams, keksiukams pagardinti ar pertepti. Karštas pudingas gali virsti nuostabiu blynelių ar vaflių padažu. Galite rinktis iš trijų „Dr. Oetker“ pudingo skonių: vanilės, šokolado ar grietinėlės.

ADELĖ STANELIENĖ daržininkė mėgėja, gyvenimo ragautoja

RITA STANELYTĖ

RITA STANELYTĖ, DOVILĖ JAKŠTAITĖ

Adelė Stanelienė ir jos cukinijų sluoksniuotinis Adelė Stanelienė kilusi iš mažo ir gražaus Šeduvos miestelio, o didžią ją savo gyvenimo dalį gyvena Šiauliuose. Dabar pagrindinis jos užsiėmimas – sodas, esantis išvaizdžiose Kurtuvėnų regioninio parko apylinkėse. Čia nuo pavasario iki rudens Adelė su vyru ir gyvena, čia prižiūri vasarojančius anūkus, rengia draugams vakarėlius, su kaimynėmis rytais geria kavą balkone, o vakarais eina pasivaikščioti aplink kolektyvinio sodo teritoriją. Kai prasideda uogų sezonas, Adelė nurenka visas aplink miškuose esančias mėlynes ir avietes, o grybų sezono metu dukart per dieną eina patikrinti, ar pridygo naujų. „Net saldu, kaip man gera miške“, – sako Adelė. Adelės daržas nėra labai didelis. „Kaip tu visko prisisodini, juk turi tik tris lysves?“ – juokiasi jos draugės. „Bet visko man užtenka iš tų trijų lysvių – ir braškių bei žirnių anūkams, ir pomidorų žentui, ir agurkų mums su vyru, – sako Adelė. Vienoje iš trijų lysvių puikiai dera cukinijos. Ankstyvo rudens cukinijų sezonas kiekvienai šeimininkei tampa iššūkiu, kaip jas visas panaudoti ir ką dar naujo sugalvoti, kad nebūtų vien tik cukinijų blynai. „Kai mano darže pradeda megzti cukinijos, tik pirmąsias nuskinu mažas, o kitos pradeda augti tokiu greičiu, kad nebespėju skinti, ir užauga iki mažo šuniuko dydžio. Mano dukra man visada sako – ko tu jų neskini mažų? O man, tiesą sakant, visai patinka didesnės cukinijos, tuomet galiu ruošti cukinijų sluoksniuotį, kuriam reikia didesnės daržovės. Be to, mažas cukinijas reikia daug pjaustyti, o aš mėgstu maistą ruošti greitai. Nemėgstu visą dieną stovėti prie puodų, todėl renkuosi patiekalus, kurie nereikalauja didelio pasiruošimo ir virtuozinių kulinarinių žinių“, – sako Adelė, visą šiltą jį sezoną praleidžianti savo sode Šiaulių rajone. Būtent šiam patiekalui ji sugalvojusi specialų cukinijų pjaustymo būdą: supjaustome maždaug 10 cm storio ritinėliais, ritinėlį pastatome ant nupjautos dalies ir tuomet išilgai dalijame į 4 dalis. Likusioje skiltelėje belieka nupjauti sėklyčių dalį, žievę ir susmulkinti plonais griežinėliais. Kaip ir visi receptai sovietmečiu, taip ir šis atkeliavo iš bendradarbės: „Populiaru būdavo savo pagamintą patiekalą neštis į darbą ir juo vaišinti kolegas. Paragavus privaloma nusirašyti receptą – taip ir dalydavomės savo kulinarine išmintimi, juk vienintelė kulinarinė knyga tais laikais buvo „Šeimininkės vadovas“, – pasakoja Adelė. Pasak jos, kai ji pirmą kartą paragavo šio patiekalo, iškart nesuprato, ką valganti – ar blynus, ar grybus. Įkeptos cukinijos nebuvo galima suprasti. „Patiekalą atnešusi kolegė sakė, kad šitą receptą parsivežė iš Rusijoje gyvenančių giminaičių.“ Pagrindinis cukinijų sluoksniuočio privalumas  – jis pirmas dingsta nuo stalo. Jį mėgsta ir vaikai, ir suaugusieji. „Anūkams, matyt, patinka tie pomidorų padažo ir majonezo pertepimai, o gal nespėja suprasti, kad valgo daržoves, – juokiasi Adelė. – Mano dukros draugai specialiai atvažiuoja į svečius, kad gautų paragauti „Adelės“ cukinijų – šis patiekalas ilgainiui įgavo tokį pavadinimą.“ Adelė sako, kad sluoksniuotis gali būti valgomas tiek karštas, tiek šaltas, yra ypač patogus vežtis į svečius ar neštis į iškylas.

Cukinijų sluoksniuotis Reikės: • nuluptų ir susmulkintų cukinijų (5–10 cm kvadratėlių) • aliejaus kepti • pomidorų padažo, majonezo patiekti • smulkintų česnakų ar žalumynų patiekti Plakiniui: • 0,5 stiklinės alaus • 2 kiaušinių • 0,5 stiklinės miltų • žiupsnio druskos 1. Cukinijas apibarstome druska ir 15 minučių paliekame pasimarinuoti. 2. Sumaišome plakinį – masė turi būti truputį tirštesnė nei blynų tešla. 3. Pasimarinavusias cukinijas panardiname į plakinį ir kepame nedidelėje temperatūroje, kol apskrus. 4. Į plačią plokščią lėkštę dedame keptų cukinijų sluoksnį, plonai pertepame pomidorų padažu bei majonezu. Vėl dedame cukinijų sluoksnį, pertepame padažais, o baigę sluoksniuoti viršų apibarstome smulkintais česnakais.

Kukurūzų traškučiai (nachos) su traškia vištiena ir ananasų salsa Šį patiekalą pagaminti itin paprasta, o jo efektas – stulbinantis. Vaikai puls klausinėt – mama, kas nutiko, ką švenčiam?! Svečiai gali vienu prisėdimu suvalgyti viską. Kukurūzų traškučiai yra tikrai labai skanus patiekalas. Galima juos paruošti ir aštriau, ir švelniau, su mėsa, be mėsos. Tikrai aišku viena – jei jau ruošiate šį patiekalą, naudokite „Santa Maria“ kukurūzinius traškučius. Ne tik skonis ir traškumas, bet ir sudėtis šių traškučių yra geriausia – juose tik kukurūzų miltai, saulėgrąžų aliejus ir druska.

Jei šiek tiek tingite, galite naudoti „Santa Maria“ padažą su daržovių gabaliukais „Chunky Salsa“

BEATA NICHOLSON, JORŪNĖ PAUŽIENĖ

1. Pirmiausia pasiruošiame traškią vištieną. Supjaustome vištienos filė nedideliais 3–4 cm gabaliukais, pašlakstome keliais šaukštais aliejaus ir gerai sumaišome su „Santa Maria“ prieskonių mišiniu „Crispy Chicken“ – vištienai jis suteiks skanaus traškumo. Sudedame vištieną ant kepimo skardos ir 220 °C orkaitėje kepame 15 minučių. 2. Pasiruošiame padažą (salsą). Jei šiek tiek tingite, galite naudoti „Santa Maria“ padažą su daržovių gabaliukais „Chunky Salsa“. Jei ruošiame patys, raudonąjį svogūną, ananasus ir pomidorus smulkiai supjaustome, sukapojame saujelę kalendrų lapelių. Į dubenėlį išspaudžiame žaliosios citrinos sultis, ten sudedame pjaustytus pomidorus, ananasus, svogūnus ir kalendras, įberiame druskos ir gerai viską išmaišome. 3. Sluoksniuojame traškučius: „Santa Maria“ kukurūzų traškučius vienu sluoksniu suberiame į didelę kepimo skardą, užberiame vieną saują sūrio, sudedame traškius vištienos gabaliukus, ananasų padažą ir dar ant viršaus pabarstome sūrio. Pašauname į 220 °C temperatūros orkaitę 5 minutėms, kol išsilydys sūris.

JOANA BURN

reklaminis projektas

Reikės: • 1 pakelio (185 g) „Santa Maria“ kukurūzų traškučių „Nacho Chips Original“ • 500 g vištienos filė • 1 pakelio „Santa Maria“ prieskonių mišinio traškiai vištienai „Crispy Chicken“ • 1 žaliosios citrinos • 0,5 skardinės konservuotų ananasų arba ketvirtadalio šviežio • kelių pomidorų • vieno nedidelio raudonojo svogūno • ryšelio kalendrų • kelių saujų tarkuoto kietojo sūrio • druskos • šlakelio aliejaus

Kesadilijos su jautiena ir saldžiosiomis bulvėmis Kesadilijos – ne vienų namų virtuvės hitas. Ir greitai pagaminamos, ir pilnos skonių. Gamindami jas improvizuokite, ne vien kumpis ir sūris čia tinka į kompaniją, būtinai nors kartą pabandykite jautieną suderinti su saldžiosiomis bulvėmis. Patiks ir vaikams!

patarimas

Jei iškart nesunaudosite visos pakuotės „Santa Maria“ tortilijų, ją sandariai uždarykite ir padėkite į šaldytuvą – tortilijos dar kelias dienas išliks šviežios ir skanios.

Reikės: • 1 pakuotės „Santa Maria“ vidutinio dydžio tortilijų • 300 g maltos jautienos • vienos didelės arba dviejų mažesnių saldžiųjų bulvių • 1 šaukštelio „Santa Maria“ prieskonių mišinio „Taco Original“ ar maltos saldžiosios rūkytos paprikos • 100 g konservuotų kukurūzų • 1 indelio „Santa Maria“ švelnaus takų padažo „Taco Original“ • 200 g tarkuoto sūrio • aliejaus 1. Keptuvėje įkaitiname šlakelį aliejaus ir sudedame kepti jautieną. Šiek tiek apkepę sudedame mažais kubeliais supjaustytas nuskustas saldžiąsias bulves, įberiame saldžiosios rūkytos paprikos. Kepame ant vidutinės ugnies, kol jautiena paskrus, o bulvės suminkštės. 2. Kesadilijoms geriausiai tinka vidutinio dydžio „Santa Maria“ tortilijos. Tortiliją dedame į keptuvę. Vieną pusę patepame takų padažu, pabarstome sūriu, dedame iškepusią mėsą ir bulves, kukurūzus, pabarstome dar šiek tiek sūrio. 3. Užlenkiame be įdaro likusią tortilijos dalį ir švelniai prispaudžiame. Kepame 4–5 minutes. Tada atsargiai apverčiame ir kepame dar kelias minutes, kol sūris išsilydys, o tortilija apskrus.

Skutenos, lupenos ir uodegytės – skaniausiam sultiniui Galiukų sultinys – taip Eglė Balčiūnaitė vadina iš įvairiausių daržovių likučių verdamą sriubą. Liko vienišas saliero lapkotis? Svogūnų lukštų? Gaila išmesti porų lapus? O savų užaugintų morkelių net ir skutenos širdžiai mielos? Viskas gerai – jau septynerius metus kulinarijos pasaulyje besisukanti Eglė sumaniai mus moko, kaip derlių panaudoti iki paskutinės lupenos.

Egle, kaip užgimė meilė kulinarijai? Kada supratote, kad norite sukti šiuo keliu? Ragauti mėgau nuo mažų dienų. Nors ir nebuvau labai išrankus vaikas, bet mama visada gamino labai skaniai, sezoniškai ir nenuobodžiai. Tad vienais iš savo didžiųjų įkvėpėjų laikau tėvus. Visos tos vasaros, praleistos sode tarp jų rankomis sodintų daržų, įskiepijo meilę ir pagarbą maistui – savo sodo gėrybėms, uogoms, miško grybams, duonai. Nors ir labai mėgau savarankiškai gaminti paauglystėje, daug domėjausi, visai nesiruošiau su tuo sieti savo ateities. Sukimąsi virtuvėje laikiau hobiu, o mokytis įstojau užsienyje – į žirgų veterinarijos specialybę. Tačiau viskas apsisuko ir žirgai liko tik senu hobiu, o maisto gamyba – mėgstamu darbu, pragyvenimo šaltiniu ir netgi gyvenimo būdu.

Kokios profesinės patirtys buvo pačios svarbiausios ir įsimintiniausios? Svarbi patirtis buvo vienas pirmųjų darbų – dirbau kepėja mažoje šeimos kepyklėlėje Kauno senamiestyje. Šeimininkai mane priėmė mokytis ir dirbti kepėja be darbo patirties, bet su didžiuliu noru ir energija. Štai čia ir supratau, kad aš ne tik noriu, bet ir tinku tokiam darbui. Pusę penkių ryto jau kaisdavo krosnys, kildavo duona ir rankų darbo prancūziški rageliai. O tuo metu draugai dar tik keliaudavo namo iš vakarėlių. Iki šiol daug kam pasakoju apie tuos sunkius, bet labai romantiškus rožinius rytus Kauno senamiestyje.

JORŪNĖ PAUŽIENĖ

EGLĖ BALČIŪNAITĖ

Gaminate sultinį, kuriam sunaudojate įvairius daržovių likučius. Ar „zero waste“ (jokių atliekų) filosofija jums artima visose gyvenimo srityse? Ekologijos tema man aktuali ir įdomi jau daug metų, tad stengiuosi įvairias filosofijas pritaikyti ir kasdieniame gyvenime. Nelaikau to savo gyvenimo būdu, tačiau kasdien bandau vartoti mažiau, atsakingai rūšiuoti. Esant galimybei, visada renkuosi prekes be pakuotės, vengiu nereikalingo plastiko, atsisakau „greitos mados“ apsirūpindama dėvėtų drabužių parduotuvėse, daug metų apsipirkinėju su savo maišeliais, sunaudoju visus maisto likučius.

Kaip apskritai sugalvojote virti tokį sultinį? Kaip apibūdintumėte jo skonį? Kadangi neturiu galimybės kompostuoti, įvairūs daržovių likučiai anksčiau keliaudavo į šiukšliadėžę. Tačiau kartą, prieš išvykstant iš namų ilgesniam laikui, pamačiau, jog dar liko šiek tiek saliero, kelios jau pagyvenusios morkos, puselė svogūno... Išmesti gaila, o gaminti jau nebuvo laiko. Tad nuplovusi sumečiau viską į užsegamą maišelį ir sudėjau į šaldiklį. Pamaniau, kad panaudosiu, kai susiruošiu virti daržovių sultinį. Laikui bėgant tas maišelis vis pilnėjo, tada atsirado antras ir supratau, kiek daug likučių dar galima panaudoti. Sultinio skonis keičiasi kiekvieną sezoną: pavasarį dominuoja daugiau žolelių ir žalių daržovių, o rudenį jau prisijungia ir moliūgai, įvairios šakninės daržovės.

Į ką svarbiausia atsižvelgti ir ko nepamiršti verdant šį sultinį? Svarbiausia – daržovių kokybė. Geriausia rinktis savo daržo arba vietinius, ekologiniuose ūkiuose užaugintus produktus. Tada būsite tikri, kad jūsų valgomos daržovės augo nepertręštoje dirvoje, neturi didelio kiekio nitratų. Vis dėlto nitratų nereikia labai bijoti, nes jų daržovėse negali nebūti – tai natūraliai susidarantys azoto junginiai, be kurių daržovės tiesiog negalėtų augti. Lauke vasarą augančios daržovės nitratų sukaupia mažiausiai.

Ar sultiniui tinka visos daržovės? Kokius prieskonių derinius mėgstate? Galiukų sultiniui puikiai tinka įvairios liekanos: svogūnų ir česnakų likučiai – net lukštai, sukietėję porų lapai ir galai, morkos, jų skutenos ir galiukai, smidrai, pastarnokai, salierai, moliūgų likučiai, cukinijos, grybai, pankoliai, kukurūzai, paprikos, batviniai, kopūstai, žalieji žirneliai, brokoliai, šakninės daržovės, žolelės ir jų koteliai. Pabaigoje galima įdėti špinatų. Rekomenduoju vengti agurkų, salotų, pomidorų, bulvių, morkų lapų, ropių, taip pat nepadauginti cukinijų, brokolių ar kitų kopūstinių giminės daržovių – nuo didesnio kiekio šių daržovių sultinys gali apkarsti arba tapti blausus, neskaidrus. Reikėtų prisiminti, kad svogūnų lukštai bei burokėliai duoda sultiniui tamsią spalvą. Prieskonius renkuosi pagal metų laiką ir nuotaiką, bet be išimties visada būtini lauro lapai bei kvapieji ir juodieji pipirai. Įdomesniam skoniui tinka džiovinti grybai, truputis imbiero, pankolių sėklos, gvazdikėliai, kardamonas, kalendrų sėklos, truputėlis cinamono. Galite atrasti mėgstamas kombinacijas. Aš mėgstu gaminti azijietiškus patiekalus ir sriubas, tad dažnai į sultinius dedu citrinžolių ir žaliųjų citrinų lapų. Paprastai druskos nededu ir pasūdau tik tada, kai jau naudoju.

Kaip kaupiate daržovių likučius? Prieš naudojant daržoves svarbu gerai nuplauti, o likučius laikyti šaldiklyje, kol surinksite reikalingą kiekį. Tam galima naudoti atskirą dėžutę arba užsegamus šaldymo maišelius, kad būtų patogu vis papildyti. Pati dažniausiai verdu didesnį kiekį sultinio ir užšaldau 1 litro kibirėliuose. Prireikus naudoju sriuboms, troškiniams, padažams, apkepams, plovui, rizotui gaminti. Taip pat mėgstu sultinyje virti sūrią pusrytinę košę arba kitas kruopas, pvz., kuskusą, ryžius.

GAMINIMAS IR PAGRINDINIAI PRINCIPAI: Šaldytas daržoves, jų galiukus ir prieskonius užpilkite šaltu vandeniu (daržovių ir vandens santykis apylygis). Pradėkite virti ant vidutinės kaitros, uždengę dangčiu. Kai viskas užvirs, sumažinkite kaitrą ir toliau virkite, neleisdami užvirti, bent 2 valandas. Jei turite laiko ir puodas didelis, galite lėtai virti 3–6 valandas – skonis bus dar intensyvesnis. Jei neturite laiko prižiūrėti, užvirusį puodą galite dėti į iki 80–90 °C įkaitintą orkaitę ir palikti ten virti savarankiškai. Žinoma, puodas turėtų būti be plastiko ar medžio detalių. Sultinio pagrindui tinka morkos, svogūnai ir salierai. O jei naudojate mėsą ar kaulus, juos prieš verdant rekomenduojama apkepti orkaitėje, aukštoje temperatūroje, kol apskrus. Virimui rinkitės puodą su dangčiu ir storu dugnu – ne taip greitai išgaruos skystis. Kad sultinys išliktų skaidrus, svarbu verdamų daržovių nemaišyti ir neleisti stipriai virti. Sultiniui išvirus leiskite atvėsti ir perkoškite per sietelį. Jei norite labai skaidraus skysčio, skystį atskyrę nuo daržovių galite papildomai perkošti per sietelį su įtiesta marle arba tam naudoti kavos filtrus. Šaldytuve sultinį rekomenduojama laikyti iki 3 dienų, todėl vėlesniam vartojimui patartina iškart šaldyti į indelius ar ledukų formeles. Indelių nepripildykite iki pat viršaus, nes šaldamas skystis plečiasi ir indas gali sprogti!

vyras virtuvėje

VYTARAS RADZEVIČIUS IR JO TROŠKINYS PAGAL ERNESTĄ HEMINGWAY’Ų

Šįkart rubrikos „Vyras virtuvėje“ herojus – žurnalistas, TV laidų vedėjas, knygų autorius, kulinaras, aistringas keliautojas ir vasaros kiemo „Pasaulio puodai“ Merkinėje šeimininkas Vytaras Radzevičius. Šią vasarą jis turėjo skersai išilgai išmaišyti Afriką, bet per karantiną užsiliko Dzūkijoje, savomis rankomis prikeliamoje sodyboje, miškuose už Merkinės. Todėl vyro parėdymus virtuvėje ir gyvenimo ypatumus vienkiemyje Vytaras suriktavojo laiške, parašytame, kaip pats sako, pusiau viecine dzūkiška, ketvirtadaliu vilnietiška bei aukštaičių ir suvalkiečių mišrūno kalba.

VYTARAS RADZEVIČIUS, AGNĖ TUZINAITĖ

DOVILĖ JAKŠTAITĖ

Vytaro Radzevičiaus laiškas iš tankmių Mielos moteriškos, rašau jumis laišką iš tankių girių, uodais ir varmais apipintų, barsukų takų išvagotų, rujojančių elnių išriaumotų. Kaip vieciniai sako, esu užeivis čia, Dzūkijos šiluose. Užėjau miškan per karantiną vietoj ekspedicijos Afrikon, taip ir likau gaspadoriauti vienkiemyje vienas kaip pirštas, pati pas patį tik paviešėti beužsuka ar grybų uogų paieškotai. Gal ir gerai taip. Kaip kelionėse. Ir ilgesys atsiranda, ir meilumo daugiau, ir pykcis nėr kadu. Rytais valgau cik kiaušinius. Savos gamybos. Vištukių ir gaidį inkurdinau per pandemiją už daržinės. Surenčiau tvorą, tinklais apsukau iš šonų ir iš viršaus nuo lapių, kiaunių ir vištvanagių. Sukaliau iš lentgalių vištidę skandinaviško pobūdžio, kaip iš knygelių apie Petsoną. Taip ir gyvenam kompanioniškai – aš, šuo Sidas, septynios vištos ir gaidys. Deda jos po 3–4 kiaušinius perdien, grūdų lesalui pas kaimo mokytojos vyrą nusipirkau. Nuo vakarienės likučių dar kokių numetu, žolės paraunu, tai jokio vargo. Per šventes rūgpienio duodu. Leisčiau ir kieman pasiganyti, ale dėl plėšrūnų neramu. Miškas gi. O ir po kiemą basom vaikštau,

Tikrai neatsimenu, kada gulėjau ištiesusi kojas priešais TV ekraną... Žinau, kad aplink daug tokių nuolat kaip aš bėgančių, skubančių, nieko nespėjančių moterų, nes nemažas iššūkis dirbti savo darbus ir dar būti mama! Aš sakau: būkime realistės ir rinkimės lengvesnį, bet ne blogesnį kelią tikslui pasiekti, juk tiek sukurta palengvinimų. Imkim ir naudokim juos. Puikaus skonio ir kokybės ekologiški sultiniai „Maggi“ yra mano pastarųjų metų atradimas, nebeįsivaizduoju, kaip be jų gaminčiau. Greitai paruošiama sriuba, troškinys, košė – visur keliauja šis sultinys. Man patinka, kad šie sultiniai ne tik geros sudėties, bet ir švelnaus skonio, o tai reiškia, kad jie niekada neužgoš jūsų patiekalo, tik sukurs skanų pagrindą kitiems skoniams išsiskleisti. Be to, „Maggi“ sultiniai gerokai sutrumpins jūsų stovėjimo prie puodų laiką – kartais kaip tik tokios pagalbos ir reikia!

dar po to inlipsiu in kokių tai materijų. Gaidys dar ir pagieda nuo keturių ryto, bet keliuosi su vėlesnėm giesmėm. Gerai čia miegasi. Oras grynas, jokia teknika niekur neburzgia. Virtuvėje nemandravoju. Jau kai tik svečių kokių užgriūna, tada ką nors prasmingesnio čirškinu. Dažniausiai ant žarijų. Skaniau taip, su dūmeliu, tai ar mėsą kokią, ar daržovių, ar troškinį suvartau. Ir pats dažnai ant svečių nuveinu.

Daug mano receptų su „Maggi“ sultiniu rasite

www.beatosvirtuve.lt, www.maggi.lt

Kaimynka Onutė už pusės kilometro vis pakviečia ant bandų ar cepelinų. Susdraugavy mes, net jos aštuoniasdešimtečio baliuje su pačia buvom prieš ketverius metus. Tai ir ant stalo ko pastato. Ir pats tuščiom gi neinu. Bet su saiku, kad namo žvyrkeliu smagiai paržirgliočiau, tankmėn kur neįgriūčiau. Daržų prisibudavojau. Pakeltų lysvių. Irgi iš lentgalių ar net stulpų cimanto – ką daržinėj radau nuo ankstesnių užeivių, tą ir sudėjau. Tai net pamadorai be šiltnamio auga. Matyt, aura čia daržui gera. Stirnukės tik kartais užsuka ko paskabyti, bet negaila. Viecinės gi, su visom ir visais aš čia sugyvenu. Per tą laiką užeivystės tai aš taip sumislijau. Gyvenimas gi paprastesnis, nei mes susigalvojame. Rankos kojos sveikos, galvos nesopa, dumplės krūtinėje gryną orą ventiliuoja. Variklis nekala. Vaikai ir anūkas čia džiaugiasi ir mane džiugina. Pati nebamba. Parkingas nemokamas. Kava ant pievos gardžiai kvepia. Dar ir rašto darbams laiko lieka. Kaip sakė kažkoks išminčius – metuose yra cik dvi dienos, kai nieko negali pakeisti. Vakar ir rytoj. Tai ir džiaukimės dabar, šiandien ir šią akimirką. Su šilo linkėjimų puokšte Vytaras Radzevičius

vyras virtuvėje

TROŠKINYS PICADILLO PAGAL ERNESTĄ HEMINGWAY’Ų

ŠĮ HEMINGVĖJIŠKĄ VARIANTĄ APTIKO SKAITYDAMAS APIE RAŠYTOJĄ IR PABANDĖ PASIGAMINTI

Pasaulio puodus išmaišęs Vytaras prie pietų stalo kviečia amerikiečių

Vytarui picadillo teko ragauti

Ne paslaptis, kad Ernestas

rašytoją, Nobelio literatūros premijos

Karibų jūros regione, kai dirbo koku

Hemingway’us nesiskundė apetitu –

laureatą Ernestą Hemingway’ų.

jachtoje Pavėjinių Antilų salose. O

itin mėgo gerą maistą, gėrimus

Tiksliau, siūlo pasigaminti jautienos

šį hemingvėjišką variantą aptiko

ir moteris. Rašytojo gyvenimo ir

troškinį picadillo pagal Hemingway’aus

skaitydamas apie rašytoją ir pabandė

kūrybos tyrinėtojai jo raštuose

receptą. Vytaras pasakoja, kad

pasigaminti. Žinoma, kad Ernestas

aptiko daugybę patiekalų ir kokteilių

kiekviena ispaniškai kalbanti šalis turi

Hemingway’us savo svečius picadillo

receptų. Pirmasis jo, dar moksleivio,

savą picadillo (jautienos troškinio)

mėgo vaišinti gyvendamas Kuboje,

receptas buvo išspausdintas laikraštyje

receptą, įskaitant ir Filipinus. Čia šis

„Finca Vigia“ name. Interneto

„Toronto Star“, straipsnyje apie

patiekalas vadinamas giniling, arba

platybėse galima rasti jo žmonos Mary

stovyklavimą: autorius rašo, kaip

arroz a la Cubana. Picadillo vardas

ranka užrašytą picadillo receptą,

paprastai su šonine išsikepti ką tik

kilęs nuo ispaniško žodžio picar

kuriame yra svarbi pastaba – razinos

pagautą upėtakį. Daugiau nei 120

pagal šio patiekalo gamybos būdą

troškiniui turi būti juodos, niekada –

gurmaniškų Hemingway’aus receptų

ir tiksliausiai verčiamas „smulkiai

geltonos! Hemingway’aus receptas nuo

iš viso pasaulio virtuvių galima rasti ir

kapoti“. Skonio įvairovei atsiskleisti

įprastinių skiriasi ir tuo, kad į troškinį

kulinarijos knygoje „The Hemingway

alyvuogės suteikia sūrumo, razinos –

dedama grūstų migdolų.

Cookbook“, kurią parašė Craigas

saldumo.

4 valgytojams reikės:

• 800 g liesos kapotos jautienos • 3 paprikų • 2–3 svogūnų • 3–4 skiltelių česnako • 6–8 žaliųjų alyvuogių • 4–5 pomidorų arba pomidorų

savo sultyse • ½ puodelio juodųjų razinų • ½ puodelio grūstų migdolų • 1 šaukštelio kumino • 2–3 šaukštų alyvuogių aliejaus arba sviesto • chereso arba baltojo sauso vyno • druskos ir pipirų pagal skonį • virtų ryžių patiekti

Boreth’as.

Gaminame: 1. Keptuvėje ant riebalų pakepiname traiškytus česnakus ir smulkintus svogūnus, kol viskas suminkštės. 2. Smulkiai kapotą jautieną sudedame į keptuvę ir kepame maišydami iki 10 minučių, kol jautiena įgis rudą spalvą. 3. Kubeliais supjaustome paprikas, atidedame. 4. Ketvirčiais supjaustome alyvuoges. Alyvuoges, vandenyje mirkytas razinas, grūstus migdolus, prieskonius dedame į troškinį. Sudedame pomidorus. Jei naudojame nekonservuotus pomidorus, pirmiau juos nulupame ir susmulkiname. 5. Šliūkštelime chereso, pamaišome ir uždengę troškiname ant mažos ugnies apie 10 minučių. Retkarčiais pamaišome. 6. Prieš pabaigą sudedame pjaustytas paprikas ir kaitiname pamaišydami troškinį, kol paprikos įkais. Patiekiame su virtais ryžiais.

žvaigždė lėkštėje

Mantas

JANKAVIČIUS

Vieną dieną Žaltys, o kitą – Kvazimodas. Dar kitą – romantiškasis Romeo arba į gyvenimo duobę įkritęs roko muzikantas. Už teisybę kovojantis Tadas Blinda ir vienišas Valentinas. Didelė aktoriaus ir dainininko Manto Jankavičiaus gyvenimo dalis vyksta scenoje, nesvarbu, ar pašėlusiai brazdindamas gitarą dainuoja savo hitą „Čiuožki“, ar iš tiesų čiuožia ledu TV projekte, ar įkūnija „Queen“ legendas, ar virpina širdis jautriomis Franko Sinatros dainomis. Kokių tik etikečių jam nebuvome priklijavę: berniukas saldainiukas, svajonių jaunikis ir dar daug kitų. Bet etiketės Mantui netinka. Kad ir kiek skambių žodžių sakytum, gerokai daugiau pasako iš žvitrių, rudų akių sklindanti šiluma. Nors Mantas stengiasi kiekvieną laisvą nuo darbo akimirką skirti artimiesiems – žmonai Ievai, sūnums Benui ir Herkui, Upei ir neseniai gimusiai pagrandukei Mortai, jis laiko rado ir žurnalo „Beatos virtuvė“ skaitytojams. Skanaus skaitymo!

Šį pavasarį švenčiau 40-ąjį gimtadienį, jau dabar galvoju, kad... tai geriausias mano laikas! Niekad nenorėčiau grįžti nė metų atgal. Žodis „legenda“ man reiškia... žmogų, kuris niekada nepajuto tikrojo gyvenimo skonio, buvo tik personažas. Jeigu savo dainą „Pakartot“ reikėtų dedikuoti kokiam nors gyvenimo įvykiui, tai būtų... šiandien diena. Mano vaikystės patiekalas-prisiminimas yra... sekmadieniniai blynai pusryčiams. Kartais mėgstu jausti paauglišką laisvę ir nerūpestingumo būseną, nes... sunku susitaikyti, kai į tave jau visi kreipiasi žodeliu „Jūs“. Nėra to blogo, kas neišeitų į gera. Apie šį posakį manau, kad... tai tiesa! Tik laaabai norėčiau, kad jis būtų perrašytas į „Nėra to gero, kuris neišeitų į dar geresnį“! Tėčiai, auginantys ne tik sūnus, bet ir dukras, yra... linkę staiga pamėgti rožinę spalvą ir išmokti lakuoti nagus. Filme „Pakeliui“ mano vaidinamas herojus surengia koncertą laukuose besiganančioms karvėms. Pats gyvenime esu grojęs... net ir veidrodžiui. Jei žmona Ieva sako „norėčiau kažko skanaus“, aš... iš kito kambario rėkiu: „Ir man atnešk to paties!“ Miuzikle „Eglė žalčių karalienė“ vaidinau Žaltį. Mes su Žalčiu truputį panašūs... Abu turime gintaro. (Turiu gintarinius karolius, va!) Kas sako, kad esu romantikas… Klysta. Gėlių dovanoju tik per Valentynkę ir kai būnu prisidirbęs J Gyvenimo skonis man yra... kartus pipirinis keksas su lašeliu uogienės. Drąsiausias mano gyvenimo poelgis... Užtikrintai prieiti prie moters su pilvuku, džiugiai pasveikinti laukiantis kūdikio, o tada sužinoti, kad tai... tiesiog pilvukas. Oi, drąsiai stovėjau tada. Daugiau nebeklausinėju. Niekad. Netgi tada, kai tikrai akivaizdu. Niekada! Mėgstamiausi mano vaikų pusryčiai... Visi skirtingi ir niekada nesutampa!

ANNA VANAGĖ

IEVA JŪRA

Skaniausias pastarųjų metų atradimas... baklažanai saldžiarūgščiame padaže kinų užeigoje prie darbo (už 3,50 Eur), bet po to visą savaitę varau į sporto klubą deginti „balkonų“ papilvėje. Būti keturių vaikų tėčiu yra tas pats, kas... būti ir penkių vaikų tėčiu (tikiuosi, kad tas pats). Apie naktipiečius galvoju taip: „ar taip, ar taip mirsiu“, „gyvenam tik kartą“”, „ko čia kankintis“ ir t. t. Kad gyvenimas būtų „kaip daina“, reikia... pradėti lankyti dainavimo pamokas. Dvasingumas man yra... kai esu užtikrintas, jog šiandien esu dvasingas ir „nušvitęs“. Jis baigiasi, kai paskambinu savo mamai tiesiog pasišnekėti J Būdamas mažas esu girdėjęs man sakant, kad dainuoti negaliu. Pats dabar patariu... Klausykit tų, kurie taip sako! Nes, neduokdie, virsite tokiu kaip aš. Brr... Jei kurčiau miuziklą apie virtuvę, tai pagrindiniai herojai būtų... peiliai, šakutės, keptos vištos ir Beata su kočėlu, besivejanti nuogą, tik keptuve prisidengusį Jamie’į Oliverį. J Kai žmogus liūdi ir yra gyvenimo „dugne“... Labai padėtų dar vienas gabalėlis torto arba (tai mano asmeninis fetišas) visa šlapiankos dešra be jokios duonos ir sviesto! Į liepiamąją nuosaką reaguoju... klausiamąja. Dalykas, kurio niekada nevalgyčiau antrą kartą gyvenime... austrės. Virtuvinis įrankis, be kurio neįsivaizduoju gyvenimo... „čainikas“! Jei į negyvenamą salą tektų gabentis vieną knygą iš dviejų: „Tortų kepimo pradžiamokslis“ arba „Kaip susirasti draugų“ aš rinkčiausi... tą, kuri storesnė. Ilgesnį laiką turėčiau kokybiško tualetinio popieriaus. Daina, kurią mintyse niūniuoju eidamas saulės nutviekstomis Vilniaus gatvėmis, yra Džordžos „Man patinka taip gyventi ir nuo nieko niekada nepriklausyyt... la la laaaa“. Pagrindinis mano gyvenimo koziris yra... čirvai. Tik čirvai veda mane į priekį!

AUGINU IR AUGU

Lina Vėželienė, psichologė,

egzistencinės krypties psichoterapeutė

Kodėl privalu jausti ir suvokti pyktį Pykčio tema plati ir klaidi. Nemaloni. Aktuali. Nepatogi. Todėl pradėsiu kuo paprasčiau ir patogiau... Nuo apibrėžties.

pageidaujami, žmonės nustoja pykti.

išlikimą, išsaugoti orumą, pasiekti

Neretai tai nutinka dar vaikystėje. Bet

svarbių egzistencinių užduočių,

natūralus psichikos gebėjimas pykčiu

realizuoti savo vertybes. Pyktis

reaguoti į grėsmingas situacijas niekur

mobilizuoja fizines, psichines ir

nedingsta. Vidiniai procesai vyksta

dvasines jėgas, nukreipia jas į veiksmą.

nepaisant to, ar juos ignoruojame, ar ne.

Todėl pyktis nėra nei geras, nei blogas. Jis – tik jėga, reikalinga gyvybei ir tam,

Pykčio jausmas (suvokiame mes jį

kas egzistenciškai svarbu, apginti.

ar ne) vis taip pat siunčia impulsus kūnui, liepiančius ko nors imtis,

Pykčiu ir net agresija žmogus reaguoja

kaip nors gintis, bėgti, kovoti. Laiku

į situacijas, kuriose kyla grėsmė ne tik

nerealizuoti impulsai vienokiu ar

jo fiziniam išlikimui, bet ir savivertei,

kitokiu pavidalu kaupiasi kūne,

autonomijai, orumui, laisvos valios

psichikoje, keičia žmogaus būdą.

pasireiškimui, kai pažeidžiamos jo

Žmogus tampa be priežasties irzlus,

asmeninės ribos ar suvaržoma laisvė.

viskuo nepatenkintas, priekabus,

Pyktis – tai psichofiziologinė reakcija

vaidingas, ciniškas, netgi agresyvus.

Pavyzdžiui, Antanas visada supyksta,

Tai aktyviosios pasekmės. Yra ir

jei jo gyvenimo draugė jam

pasyviųjų pasekmių, kai nuslopinto

nepaklūsta. Jį tiesiog ištinka įniršio

pykčio sankaupos reiškiasi kaip lėtinė

priepuoliai, kai ji nesielgia taip, kaip jis

apatija, prislėgtumas, depresyvumas.

liepia. Kaip ji drįsta? Ar sugyventinės nepaklusnumas kelia grėsmę Antano

į grėsmę. Grėsmė gali būti ir reali, ir susigalvota. Priklausomai nuo

Pykčio sankaupų pasekmes junta ir

gyvybei? Sveikatai? Ne. Sugyventinės

asmenybės ypatumų turime plačią

mūsų fizinis kūnas ne tik ligų pavidalu,

nepaklusnumas kelia grėsmę jo

pykčio pasireiškimų skalę: nuo

bet ir vizualiai: kūno judesiai tampa

savigarbai. Jos nepaklusnumas jį

lengvo susierzinimo iki ūmaus įniršio.

labiau suvaržyti, raumenys įsitempę,

žemina. Jis jaučiasi ignoruojamas,

Nors pyktis yra visiškai natūralus,

žandikauliai sukąsti, pečiai pakelti.

negerbiamas, nesvarbus. Dėl to ir

evoliuciškai paveldimas reakcijos

Kūnas, nešiojantis metų metus kauptą

pyksta.

būdas, netgi, galima sakyti, geras,

pykčio naštą, praranda natūralų

žmogui naudingas jausmas, vis tik

plastiškumą, graciją.

išvysti „švarų“ pyktį gryniausiu jo pavidalu tenka retai. Nuoširdžiai

Analizuojant prikaupto ir neišreikšto

ir natūraliai pyksta tik kūdikiai.

pykčio pasekmes aiškėja, kad su pykčiu

Vėliau pykčio raiškos tampa nebe

reikia elgtis žymiai pagarbiau, nei

tokios gražios. Ir nebe tokios nekaltai

esame įpratę. Pyktį privalu suvokti ir

nuoširdžios.

jausti. Jo negalima ignoruoti ar slopinti. Taip pat nerekomenduojama dangstyti

Augdamas žmogus išmoksta pyktį

jo dorovinga filosofija ir apsimetinėti,

naudoti kaip ginklą arba jį slopinti,

jog pyktis neegzistuoja.

nerodyti, dangstyti šypsena, ignoruoti,

Tam, kad susigrąžintume pagarbų

racionalizuoti; gėdintis, kad pyksta;

santykį su pykčio jausmu, būtina

jaustis kaltas, kad supyko; meluoti, kad

suvokti jo priežastis.

nepyksta. Kodėl pykstame?

Norėdami būti mylimi, priimti, pageidaujami, žmonės nustoja pykti. Neretai tai nutinka dar vaikystėje. Bet natūralus psichikos gebėjimas pykčiu reaguoti į grėsmingas situacijas niekur nedingsta. Vidiniai procesai vyksta nepaisant to, ar juos ignoruojame, ar ne.

Pyktis tampa blogu, nepadoriu, sociume nepageidaujamu jausmu.

Pyktis, kaip psichikos gebėjimas,

Norėdami būti mylimi, priimti,

padeda mums apsiginti, kovoti už

LINA VĖŽELIENĖ

KĘSTUTIS VANAGAS

AUGINU IR AUGU

Kūnas, nešiojantis metų metus kauptą pykčio naštą, praranda natūralų plastiškumą, graciją.

Pažeminimo, atstūmimo, ignoravimo

Siekiant susigrąžinti pagarbų santykį

pojūtis sukelia ne mažesnį skausmą

su savo pykčiu itin svarbu rasti

nei fizinis sužalojimas. Žmogus,

tikrąsias jo priežastis. Ne saugias ir

vengdamas psichologinio skausmo,

pakaitines, o tas tikrąsias. Ar jos būtų

taip pat ginasi pykčiu, net jei

čia ir dabar, visiškai jūsų panosėje, ar

tas skausmas tėra numanomas.

ten ir tada, kai dar buvote visai mažas

Žmonės, išgyvenę ne vieną ir ne dvi

žmogutis.

psichologinį skausmą sukėlusias situacijas, ypač ankstyvuosiuose

Klauskite savęs: kodėl iš tiesų pykstu?

raidos etapuose, gali jausti grėsmę

Ant ko iš tiesų pykstu? Ką noriu

net ten, kur jos nėra. Jie gyvena tarsi

apginti? Savo garbę, orumą, gyvybę,

nuolatinėje kovinėje parengtyje

savivertę, ribas, laisvę, teises, vertybes?

ir pykčiu reaguoja į menkiausius į grėsmę panašius impulsus.

Atkreipkite dėmesį, kad šiame sąraše nėra įsitikinimų ir nuomonės. Būtent

Pyktis mobilizuoja fizines, psichines ir dvasines jėgas, nukreipia jas į veiksmą

Daug dažniau pykstame ant asmens, ant kurio pykti yra saugiau. Saugiau pykti ant anytos nei ant mamos; ant sugyventinės nei ant agresyvaus alkoholiko tėvo.

Visi žmonės pyksta! Kaip ir visi žmonės kvėpuoja, verkia ir turi dar daug tokių pačių prigimtinių gebėjimų.

Suskaičiuokite iki dešimt, pasitraukite iš įvykio vietos, normaliai kvėpuokite... Visi šie patarimai galbūt padeda išvengti smurto prieš kitą asmenį, tačiau nepašalina pykčio priežasčių.

„Nekenčiu savo anytos, – pasakoja

gindami savo įsitikinimus ir nuomones

moteris. – Mane erzina viskas, ką ji

žmonės prisikuria daugiausiai

daro ir sako. Netgi jos veido išraiška

problemų. Tarkim, Janinos nuomone,

erzina. Negaliu pakęsti, kaip ji caksi

draugės visada (!) turi ją išklausyti ir

liežuviu, pamačiusi ne visai švarią

visada (!) turi būti ,,po ranka“, jei tik

virtuvę. Noriu ją išgrūsti pro duris.

Janinai ko nors prireiktų. Kitaip kokios

Valdausi, kad nepradėčiau staugti ant

jos draugės? Janina pyksta visuomet,

jos prie vaikų.“

kai draugės ją ,,išduoda“. Kaip išdavystę ji vertina net neatsiliepimą

Ką blogo daro šios moters anyta? Iš

į skambutį. O jei draugė neturi

esmės, nieko. Tiesiog ji kelia grėsmę ir

laiko ateiti į Janinos gimtadienį, ji

taip menkai moters savivertei. Anytos

vienu mostu išbraukiama iš draugių

nepritarimas ir kritiškumas, net jei

sąrašo ir pasmerkiama amžiams:

toks egzistuoja, mina ant jautriausios

„Su veidmainiais ir beširdžiais jokių

moters vietos: ji nesijaučia vertinga,

draugysčių būti negali.“ Tokia Janinos

gabi, pakankama. Tokia ji nesijaučia

nuomonė! Ir ji gina ją pykdama. Ar iš

jau seniai, dar nuo tų laikų, kai mama

tiesų ji gina savo nuomonę? Ne, Janina

ją vadindavo ,,niekam netikusia

gina poreikį būti svarbiai ir reikalingai,

lebeda“. Pykdama ant anytos, moteris

nes tokia nesijaučia.

išlieja iki šiol nešiojamą pyktį ant mamos.

Nežinojimas, dėl ko iš tiesų pykstama, sukelia daugiausiai problemų.

Nors atrodo, kad mūsų pyktis

Tuomet pyktis tampa neadekvatus,

nukreiptas į konkretų objektą, retai

įgyja neapykantos, įniršio, agresijos,

kada tas objektas yra būtent tas,

užsispyrimo išraiškas ir būna

ant kurio pykstame. Daug dažniau

nukreiptas „ne tuo adresu“. Jis ne gina,

pykstame ant asmens, ant kurio pykti

o žaloja ir griauna. Visi iš nežinojimo

yra saugiau. Saugiau pykti ant anytos

kylantys pykčio raiškos būdai tuomet

nei ant mamos; ant sugyventinės nei

tarnauja tik atsakomybei perkelti arba

ant agresyvaus alkoholiko tėvo. Ne

energijai iškrauti.

taip pavojinga pykti ant savų vaikų, nei kad pyktum ant darbdavio.

P. S. Tiems, kurie niekada nepyksta.

Piktintis ir niekinti nekompetentingus kolegas žymiai saugiau, nei pykti ant

Visi žmonės pyksta! Kaip ir visi žmonės

smurtaujančio vyro. Pykti ant savęs

kvėpuoja, verkia ir turi dar daug

taip pat saugiau, nei savo erdvę apginti

tokių pačių prigimtinių gebėjimų.

nuo psichologinių manipuliuotojų.

Neigiantys savo gebėjimą pykti

geriečiai, agresorių aukos, nušvitusieji

ir neišbėgiosi. Taip pat nepatartina jos

ieškoti įrodymų, kad yra ne visai taip,

niekuomet nepyksta, nes yra ,,aukščiau

slopinti ir cheminiais preparatais. Jie

kaip dabar atrodo.

viso to“. Bet visuomet supyksta, jei kas

gelbėja tik išimtiniais, iš tiesų grėsmę

nors suabejoja jų gebėjimu nepykti.

gyvybei keliančiais atvejais.

Pamatinių grėsmių paieškos leidžia rasti ir sveikimo resursų. Žinodami, ko

Ką žmonės daro, kad nepyktų?

Koks darbas su pykčiu galėtų būti

iš tiesų labai bijome ir ką dantimis ir

veiksmingas?

nagais bandome apginti, galime visą savo energiją nukreipti tam dalykui

Turbūt yra tekę girdėti patarimų, kaip suvaldyti pyktį. Suskaičiuokite

Pirmiausia vertėtų apmąstyti pykčio

stiprinti. Jums baisu nepagarba?

iki dešimt, pasitraukite iš įvykio

pasekmes sveikatai, santykiams,

Pradėkite ,,kaupti“ pagarbą. Raskite

vietos, normaliai kvėpuokite... Visi

gyvenimo kokybei. Kaip jaustumėtės,

žmogų, kurį gerbiate, pažadinkite

šie patarimai galbūt padeda išvengti

jei pyktis kiltų rečiau? O kaip keistųsi

savyje suvokimą, ką reiškia jausti

smurto prieš kitą asmenį, tačiau

jūsų gyvenimas, jei prigimtinis

pagarbą. Pabandykite gerbti šalia

nepašalina pykčio priežasčių.

gebėjimas pykti veiktų natūraliai

esantįjį. Paanalizuokite, už ką jį

ir adekvačiai, pagal Gamtos jam

gerbiate. Plėskite žmoguje gerbtinų

numatytą paskirtį?

dalykų sąrašą. Tada atsisukite į save.

paleiskite savo pyktį, „išveikite“ jį:

Skirkite šiai savianalizei laiko

Vidinių nepriteklių šalinimo darbas

nubėkite maratoną, padaužykite

po kiekvieno pykčio proveržio.

ilgas, tačiau vienintelis, kuris atneša

pagalvę, išrėkite, išrašykite savo

Apmąstykite pasekmes! Dirbkite šį

iš tiesų tvarius rezultatus. Jei jumyse

agresyvias emocijas, sukurkite keršto

darbą, kol suvoksite, kad reaguoti

apstu pagarbos, jūsų pasaulis

scenarijų. Propaguojamas laisvas

pykčiu į tai, kas jums nepatinka ar

nesugrius, net jei kas nors išdrįs su

pykčio paleidimas. Kodėl jis mažai

netinka, taps stipriai nemalonu. Ir

jumis pasielgti nepagarbiai.

veiksmingas? Pirmiausia todėl, kad,

neverta. Jei vėl supykstu ant draugės,

nepaisant trumpalaikio palengvėjimo,

nes ji neatitinka mano standartų,

,,Žmonės – nedėkingi savanaudžiai“, –

aktyviai agresyvios ,,darbo su pykčiu“

kokios laukia pasekmės? Tikriausiai

savo įsitikinimu dalijasi jaunas gabus

technikos stiprina bendrą priešiškumo

1) prarandu ramybę, nes išgyvenu

specialistas. Jis pyksta ant draugų,

nuostatą. Įtampą keliantis situacinis

pyktį ir juntu įtampą; 2) prarandu

ant užsakovų, ant partnerių, ant savo

pyktis lyg ir sumažėja, polinkis

santykį su gana mielu žmogumi (iki

brolio. Nes ,,visi žmonės“ juo naudojasi,

reaguoti pykčiu į viską, kas nepatinka,

„prasižengimo“ draugė tokia lyg ir

nevertina jo pastangų ir yra nedėkingi.

priešingai, dar labiau įsišaknija.

buvo); 3) išgyvenu vienišumą; 4) dar

Ar jis pats junta dėkingumą kam nors?

vieną nuoskaudą pridedu į jau kone

Nors kam nors? Žinoma, kad ne. Kaip

Pyktį kaip psichikos į grėsmingas

pilną nuoskaudų maišą; 5) nebeturiu,

jis jaus dėkingumą, jei ,,visi žmonės

situacijas reagavimo būdą galima

su kuo nueiti į kiną; 6) vėl jaučiuosi

nedėkingi savanaudžiai“?

prilyginti kūno temperatūros kilimui.

bejėgė auka... Ar noriu taip jaustis?

Dar viena patarimų rūšis – pykčio paleidimo technikos. Sakoma,

Pyktis – prigimtinis, visoms gyvoms

Taip į grėsmę gyvybei reaguoja imuninė sistema. Ar galime su aukšta

Kitas svarbus darbo etapas – išsiaiškinti

būtybėms gamtos dovanotas gebėji-

temperatūra kovoti normalizuodami

savo pykčio priežastis ir pradėti jas

mas. Urgzdamos ir riaumodamos visos

kvėpavimą? Arba ją ,,paleisdami“?

šalinti. Galbūt teks grįžti į praeities

gyvos būtybės gina savo teises į vietą

Taip, leisdami kūnui kaisti ir

potyrius ir ten atrasti neišjaustus

po saule. Bet žmogus yra gavęs ir dar

prakaituoti, padedame imunitetui

jausmus. Galbūt teks keisti gyvenimo

vieną dovaną – gebėjimą augti savo

dirbti savo darbą, bet vien to negana.

filosofiją, nuostatas, įsitikinimus.

žmogiškume. Todėl esame įgalūs per-

Temperatūra juk nepakyla šiaip sau ir

Gali nutikti, kad šiuos du darbus teks

augti savo psichofiziologines reakcijas

ji nėra ta pagrindinė problema, kurią

dirbti vienu metu. Pasitaiko atvejų,

ugdydami savyje dėkingumą, atjautą,

pašalinus viskas susitvarko. Taip ir su

kai nesaugumą inspiravę vaikystės

atlaidumą, draugiškumą, bendrystę.

pykčiu. Pyktis – tai pakilusi psichikos

potyriai reiškiasi kaip įsitikinimas, jog

Ne kovodami su gamtine prigimtimi,

temperatūra, psichikos signalas:

aplink vieni priešai, tik ir ieškantys,

ne bandydami ją kontroliuoti, o aug-

,,Ei, žmogau, situacija grėsmingai

kaip išduoti, apgauti ar pasinaudoti.

dami toliau – didesnio žmogiškumo ir

pavojinga, ką nors reikia daryti.“

Norint atsikratyti tokio lėtiniu tapusio

sąmoningumo link. Tuomet net labai

priešiškumo, tenka ne tik grįžti į

gąsdinantis pyktis tarnaus natūraliems,

Nei psichikos, nei kūno temperatūros

nesaugias situacijas ir jas perintegruoti

žmogiškiems mūsų poreikiams. Kaip

priežasties neiškvėpuosi, neišdaužysi

į savo vidinę sistemą, bet ir iš naujo

kad ir buvo sumanyta.

Dangiš�asis inas: �apuc kavos ˇ ir pieno

draugystė Jau čia pat tamsūs rudens rytai, kai už lango pils lietus, o galvoje suksis viena mintis: noriu grįžti į lovą... Puodelis kapučino su pieno puta tokiais atvejais gali tapti vieninteliu išsigelbėjimu ir gera dienos pradžia. Kaip namuose pasiruošti tobulą kapučiną, kuriame kava ir pienas nebandytų vienas kito užgožti, o draugautų ir derėtų? Tai bandėme išsiaiškinti kartu su „Paulig“ kavos ir skonio mokymų eksperte Ieva Pikžirnyte.

Dažniausiai kapučino einame gerti į kavines, mėgaujamės juo ne namuose. Kokie ženklai rodo, kad kavinėje buvo patiektas tikrai kokybiškas kapučinas? Pirmiausia tai parodys pienas ir jo puta. Puta neturėtų būti per oro burbuliukų. Tai turėtų būti tiršta puta, o kavos ir pieno spalvos išlikti kontrastingos. Be to, espresą reikia paruošti tinkamai, kad gerdami kapučiną jaustume puikiai derantį kavos ir pieno skonį.

JORŪNĖ PAUŽIENĖ

DOVILĖ JAKŠTAITĖ

re kla mi ni s p roj e ktas

lengva, joje neturi matytis didelių

O kaip tą nuostabią kapučino patirtį susikurti namuose? Kad pavyktų paruošti gerą kapučiną, reikia tinkamai nustatyti kavos aparatą, pienas turi būti šaltas, vanduo – šviežias, o kavos aparatas – išvalytas. Svarbu atkreipti dėmesį į kavos malimo smulkumą. Kapučinui reikia espreso, tad pupelės turi būti sumaltos smulkiau nei įprastai juodai kavai – iki manų kruopų dydžio. Ar galime paruošti kapučiną be kavos aparato? Kapučiną sudaro espresas ir gerai išplaktas pienas, o espresui paruošti reikia kavinėse naudojamo tradicinio arba automatinio kavos aparato. Tačiau kavos pasaulyje nuo seno yra kitų puikių kavos ir pieno gėrimų, kuriuos galite pasiruošti namuose ir kurie kadaise netgi įkvėpė atsirasti kapučiną. Pirmiausia jums pagelbės iš Italijos kilęs moka kavinukas – juo paruošta kava bus artimiausia espresui, liks tik pagardinti ją pienu. Kita „pieniška“ kava – prancūzų pamėgta cafe au lait. Ji ruošiama naudojant tamsiai skrudintą kavą, paruoštą nuspaudžiamame kavinuke (angl. French press),

„Paulig Arabica“ – vidutiniškai skrudinta kava, rekomenduojama juodai kavai arba kavai su pienu ruošti.

ir namų sąlygomis išplaktą pieną. Panašų gėrimą rytais geria katalonai, Barselonos pusryčių karalienė Café con leche ruošiama sodraus skonio kavą perpus sumaišant su pašildytu pienu. Į ką atkreipti dėmesį renkantis pieną? Įsitikinkite, kad pienas būtų pakankamai riebus (2–3 proc. riebumo). Riebalai suteikia pienui skonio – kuo daugiau riebalų, tuo daugiau saldumo. Jei pieną plaksite, tikrai svarbūs piene esantys baltymai. Baltymai suteikia tekstūros ir putų, tad baltymų turėtų būti ne mažiau kaip 3 g 100-e gramų. Prieš plakdami įsitikinkite, kad pienas būtų šaltas! Ar tinka augalinis pienas (avižų, migdolų ir kt.)? Ar galite rekomenduoti, kokį rinktis? Tokį pieną išbandėme ir galime pasakyti, kad jis tinka. Mūsų mėgstamiausias buvo avižų gėrimas. Bet tai skonio reikalas, jei jums patinka saldesnė kava, migdolų ar kokosų pienas tiks labiausiai. Tačiau noriu atkreipti dėmesį, kad ne visus augalinius gėrimus pasiseks vienodai gerai išplakti. Kai kurie suformuoja puikią putą, o su kitais taip gerai nepavyksta. Taip pat lyginome to paties pieno skonį – gėrėme jį šaltą, plaktą ir, galiausiai, sumaišytą su kava. Įsitikinome, kad augalinis gėrimas,

„Paulig Arabica Dark“ – ilgiau skrudinta sodresnio skonio kava, mėgstantiems kavą su pienu arba stiprią juodą kavą.

kurio skonis patinka atšaldyto, nebūtinai patiks plaktas ar sumaišytas su kava. Kavos aparatų savininkus turiu perspėti – augaliniame gėrime esančios riešutų ar grūdų dalelės gali užkimšti pieno sistemą. Tad jei pieną plaksite ne su garais, o putą ruoš kavos aparatas, augalinio pieno nerekomenduojame naudoti. Į ką reikėtų atkreipti dėmesį renkantis kavos pupeles? Tradiciškai espreso pupelės yra tamsiau skrudintos, nes tai espresui suteikia daugiau skonio. Sodrus skonis reikalingas, kad, sumaišius espresą su pienu, pienas neužgožtų kavos skonio. Rinkdamiesi pupeles ant pakuotės ieškokite informacijos apie skrudinimo lygį. Vidutiniškai skrudinta kava (pvz., „Paulig Arabica“) skirta ruošti juodai kavai, o ilgiau skrudinta, tamsesnė skirta gėrimams su pienu („Paulig Arabica Dark“, „Paulig Arabica Espresso“). Kuo espreso pupelės skiriasi nuo paprastų kavos pupelių? Pirmiausia skrudinimo lygiu. Taip pat gali būti naudojamos skirtingų rūšių kavos pupelės. Į tradicinius espreso mišinius dedama šiek tiek robustos pupelių, jos espresui suteikia sodrumo ir tvirtesnę putą, itališkai vadinamą crema. Tačiau tai, kad esprese turėtų būti robustos, nėra taisyklė. Šiais laikais visiškai įprasta espreso mišiniuose naudoti 100 proc. arabikos pupeles, tuomet espreso skonis yra

„Paulig Arabica Espresso“ – 100 % arabikos espresas patiks mėgstantiems švelnų kapučino skonį.

švelnesnis, mažiau kartus. Būtent tokia yra „Paulig Arabica Espresso“ kava.

AUGINU KITUS

Namų darbams – savarankiškumo pamokos Pats svarbiausias dalykas – suvokti, kad mokosi ne tėvai, mokosi vaikai. Taip teigia psichologė Jūratė Bortkevičienė, nagrinėjanti atsakingos tėvystės temas. Prasidėjus naujiems mokslo metams Jūratė pataria, kaip neperlenkti lazdos dėliojant vaiko tvarkaraštį ir kaip ugdyti atsakomybės jausmą jau nuo priešmokyklinio amžiaus. Kiek tėvai turi būti įsitraukę į vaikų mokymąsi namuose? Ar kiekvieną dieną svarbu sekti, kaip vaikui sekasi, žinoti, kas jam užduota? Jei kalbame apie pradinukus, tai svarbiausia mūsų užduotis – padėti jiems išmokti mokytis. Turime jau nuo pirmos klasės padėti vaikams išmokti savarankiškumo, susidėlioti prioritetus, susiplanuoti, kada padaryti namų darbus. Mums reikia paklausti: kaip sekėsi, ką mokeisi, kokios užduotys užduotos. Svarbu suvokti, kad mokome vaiką savarankiškumo, o ne patys pasitikriname, ką mokytojas pasakė, ir tada nurodome: „Privalai padaryti tą ir aną.“ Tada vaikas greitai „išmoksta“, kad jam visuomet pasakoma, ką daryti. Jeigu ir neišeina užduoties atlikti pačiam, tai kas nors ateina ir už jį viską išsprendžia. Natūralu, kad iš pradžių vaikas gali neprisiminti visko, kas jam sakoma. Mokslo metų pradžioje, ypač pirmoje klasėje, vaikas patiria stresą, įtampą, vyksta socializacija ir adaptacija. Todėl ir mokytojas iš pradžių neturėtų užduoti daug namų darbų.

JORŪNĖ PAUŽIENĖ

DOVILĖ JAKŠTAITĖ

gauti pradinėse klasėse, kad tai būtų

įdomaus, su kuo šiandien draugavai,

pasiklausti, kaip vaikui sekėsi, ką

pamoka. Turime nebijoti leisti vaikui

su kokiomis problemomis susiduria

tądien išmoko, pabandyti kartu

nusivilti ir klysti.

tavo draugai. Jei vaikui bus sudėtinga

O pati pagrindinė tėvų užduotis –

prisiminti, kokie namų darbai užduoti.

Bet kaip būna iš tiesų? Labai

pasakoti, kokių problemų patiria

Labai svarbu ir pasiteirauti: kaip tau

dažnai reikalaujame, kad vaikai būtų

jis pats, jam bus lengviau kalbėti

sekėsi susipažinti su draugais? Kas

tobuli, kad gerai mokytųsi, gautų

apie draugus, kurie, tikėtina,

įdomesnio įvyko mokykloje? Juk

labai gerus akademinius įvertinimus,

susiduria su panašiomis bėdomis.

vaikas mokykloje mokosi ne tiktai

nematydami vaikų emocinės būklės.

Tik nereikia reaguoti kritiškai: „Kaip

disciplininių dalykų, bet ir bendrauti.

Jei klausinėjame, kokius pažymius

taip galima? Čia nesąmonė! Tu taip

Bendravimas turi nenutrūkti ir grįžus į

gavo draugai, patys skatiname

niekada nesielk.“ Kartais mokėkime

namų aplinką, kuri vaikui iki šiol buvo

konkurenciją, kurią vaikai ir taip

pasiklausyti ir leiskime vaikams kalbėt.

saugiausia.

natūraliai junta.

Kaip tėvams išlaviruoti tarp

kad tėvai visuomet šalia, išgirsta,

baimė ir noras įtikti tėvams. Jei vaikas

nuolatinės kontrolės ir pasitikėjimo

kad nieko tokio, jei suklydai, – tau

įsitikinęs, kad yra mylimas tik tada, kai

vaiku? Ar kontrolė nereiškia, jog

pavyks, jei pabandysi iš naujo.

gerai mokosi, jis tampa perfekcionistas,

iš vaiko perimi atsakomybę ir

Reikia aiškinti, kad įvertinimas nėra

neišmoksta ilsėtis. Reikia stebėti,

tampi atsakingas už jo mokymosi

pastatymas į eilę, tai parodymas, kad

kad neįvyktų perdegimas. Tačiau

rezultatus?

ko nors nemoki, kad toje srityje reikia

gabių vaikų lavinimui taip pat reikia

daugiau padirbėti, galbūt namuose. Jei

skirti dėmesio. Jei jis mokydamasis su

Tik klausimas „kaip sekasi“ dažniausiai

nesiseka matematika, galbūt namuose

klase nuobodžiauja ir jam viskas yra

turi atsakymą „normaliai“. Taigi geriau

galima paspręsti daugiau užduotėlių,

per lengva, reiktų skirti papildomų,

klausti „Ką naujo šiandien sužinojai?“,

pasimokyti rašyti. Galbūt kasdieniuose

sudėtingesnių užduotėlių. Nes

„Kokių klausimų tau šiandien kilo?“,

dalykuose pritaikyti tai, ko vaikui

mokydamasis žemesniu lygiu nei gali

„Kokio dalyko nesupratai iš karto?“,

reikia išmokti. Galbūt jam taip bus ir

vaikas pradės tinginiauti, ir tolimesni

„Ką sužinojai seno?“ ir t. t. Svarbu, kad

paprasčiau, ir suprantamiau, kai žinias

mokslai nukentės.

klausimai būtų atviri.

pasikartos saugioje namų aplinkoje.

Vaikas jaučiasi gerai, kai žino,

Paklausti, kaip sekasi, reikia visada.

Bendravimas turi būti natūralus

Svarbiausia – palaikymas, kad esu

Tiesa, kai vaikas labai gerai mokosi, reikia atkreipti dėmesį, ar tai nėra

Kaip organizuoti vaiko dienotvarkę,

šeimos procesas. Bet turime atskirti

su tavim, ir gebėjimas išmokyti vaiką,

kad joje būtų ir prasmingos,

atsakomybes ir parodyti, kad

kad mokslai – tavo atsakomybė. Jei

individualios veiklos, ir smagaus

namų darbai – vaiko užduotis, o ne

vaikas nuo mažų dienų viską atlieka

laiko leidimo kartu?

tėvų. Ir jei vaikas jų nepadarys, tai

savarankiškai, tačiau matome, kad

patirs pirmąjį nusivylimą, kaltės,

rezultatai prastėja, o ne gerėja, reiškia,

sudarymas. Vaikai, kurie turi

nepatogumo prieš mokytoją ir klasės

kažkur yra spragų. Turime tuo

dienotvarkę, žino, kas po ko eina,

draugus jausmą. Ypač pradinėse

susirūpinti ir atsisėdę kartu aiškintis,

kada grįžti namo, kada pavalgyti,

klasėse vaikas tą kaltės ir atsakomybės

kokia yra situacija, gal net kartu su

kada ruošti namų darbus, geriau

jausmą išgyvena labai stipriai.

Labai praverčia tvarkaraščio

mokytoja padiskutuoti, kur glūdi

suvokia, kiek liko laiko ir kokia yra

O jei vaikas jo nepatirs, jis ir

problema. Ką papildomai pasimokyti,

jo atsakomybė. Tačiau ne mes, tėvai,

neišmoks atsakyti už savo darbus,

kad žiniomis pasivytų klasės draugus.

surašome vaikui dienotvarkę, bet pats

veiksmus. Nuo pat pradžių turime

Kartais nežinome, kad vaikas turi

vaikas ją sudaro. Pirmokui sudarant dienotvarkę

pasakyti: „Galiu būti šalia, bet namų

disleksiją, disgrafiją, o gal kartais

darbus turi atlikti tu. Jei ko nors

nemato lentos ar gerai negirdi. Vaikas

skirsime daugiau dėmesio ir krūvis

nesuprasi, galime kartu pasižiūrėti,

dažnai pats nesupranta, kad taip yra. O

jam neturėtų būti didelis. Vėliau, kai

užsirašyti klausimus, kuriuos galėsi

tuomet atsiranda ir netinkamų elgesio

vaikas pats moka rašyti, padėsime

užduoti mokytojai.“ Turime skatinti

apraiškų, prastėja rezultatai. Laiku

jam susidėlioti planus, pasižiūrėsime,

vaiką ieškoti atsakymo, būti šalia ir

tai pastebėjus ir kartu su mokytoja

ar ne per daug vaikas prisiplanavo.

palaikyti, tačiau sprendimus jam teks

aptarus problemas, galima viską

Bet niekada nesakykime, kad prirašė

rasti pačiam.

išspręsti.

nesąmonių. Leiskime jam išbandyti tą

Kaip padėti vaikui, kai nesiseka

O jei vaikui sekasi puikiai? Koks tada

vaikas žinotų, kaip savo laiką skirstyti

mokykloje?

turėtų būti tėvų vaidmuo?

ir ką koreguoti.

tvarkaraštį, pažiūrėti, kaip jausis, kad

Kartais tėvai labai išsigąsta blogo pažymio. Geriau tą blogą įvertinimą

Lygiai toks pats. Kalbamės, klausiame, kaip sekasi, kas nutiko

Į tvarkaraštį įtraukime ir šeimos laiką. Labai svarbu, kad vaikas

AUGINU KITUS

Leidykla „Šviesa“ kiekvienais metais tėvams ir vaikams pasiūlo naujų priemonių, kurios mokymosi procesą daro įdomesnį ir patrauklesnį. Pristatome smagias naujienas. justų tėvų palaikymą kartu atliekant paprastus dalykus, tiesiog leidžiant laiką kartu. Nes mokomės ne tik iš knygų, bet ir iš šalia esančių pavyzdžių. Geri santykiai šeimoje persikelia ir į mokyklos erdvę. Tuomet vaikas turi mažiau problemų mokydamasis, bendraudamas su mokytoja ir

SKAITYMO IR RAŠYMO KNYGA 5 metų vaikams Loreta Barzdonytė-Morkevičienė Žaidimu pagrįstos mokymosi strategijos vaikui padės lengviau išmokti skaityti ir pasirengti rašyti. Karpydami, kopijuodami, piešdami ir tyrinėdami mažieji susipažins su raidėmis, skiemenimis ir palengva išmoks skaityti.

kurdamas naujas draugystes su klasės vaikais. Ar tokios veiklos kaip mokymasis žaisti šachmatais ar užsienio kalbų stiprina tarpusavio santykius? Bendri žaidimai ar pomėgiai suartina ir sukuria saugią aplinką vaikui. Kartu įvairios papildomos

SKAITYMO IR RAŠYMO KNYGA 6 metų vaikams Loreta Barzdonytė-Morkevičienė Atlikdamas žaismingas užduotis, vaikas tyrinės, lygins žodžius ir kurs naujus, pradės rašyti raides pagal rodykles, kopijuos žodžius, įpras įsivertinti ugdymosi pasiekimus.

veiklos lavina. Šachmatai lavina strateginį mąstymą, kalbos – lingvistinius įgūdžius. Galima to mokytis šeimoje, įtraukiant visus šeimos narius, galima lankyti būrelius. Labai svarbu stebėti, kaip vaikas jaučiasi. Yra vaikų, kurie įveiks visą krūvį ir dar norės. Stebėkime, kad nebūtų lankomi vien protinės veiklos reikalaujantys ar vien sporto būreliai. Reikia rasti

ŠERLOKAS BONAS. Daugybos lentelės detektyvas Johnny Marx Daugybos lentelė taps daug patrauklesnė, jei leisitės į neįtikėtinus Šerloko Bono ir daktarės Katson nuotykius. Spręsdami galvosūkius seksite šėtoniškais profesoriaus Moriarčio pėdsakais ir smagiai įtvirtinsite daugybos lentelės žinias.

pusiausvyrą – ugdyti ir meninius, ir sportinius gebėjimus. Dažnai tėveliai turi labai didelių lūkesčių dėl būrelių: jei jau leidžiu į anglų kalbos būrelį, tai vaikas iškart ims gerai kalbėti. Jei eina į krepšinį – bus profesionalus krepšininkas. Kartais iškeliame per didelius reikalavimus. Būrelis nėra skirtas tik vienam įgūdžiui lavinti. Būrelis –

ŠERLOKAS BONAS. Sudėties ir atimties detektyvas Johnny Marx, Kirstin Swanson Pasinaudodami savo gebėjimu SUDĖTI ir ATIMTI skaičius, imkite ir sužlugdykite šėtoniško profesoriaus Moriarčio planus. Tikrink atsakymus Šerloko Paslapčių Akimi ir raškyk tavo lygį įrodančius matematinius medalius.

tai sugebėjimas laikytis disciplinos, taisyklių, išmokti, tobulėti, palaikyti kitą, dirbti komandoje, jis moko ištvermės. Vaikas būreliuose mokosi labai daug dalykų, kurie praverčia tiek mokykloje, tiek už jos ribų. Vaikas užmezga ir puoselėja tarpusavio santykius, mokydamasis bendrauti ir bendradarbiauti.

ŠACHMATAI. Mokomoji knyga. 2 mokymosi metai Eglė Čebatorienė, Daiva Paneckienė, Renata Trumpokais Šachmatai puikiausiai ugdo loginį, strateginį ir kūrybinį mąstymą, tad jei jūsų vaikas bent kiek domisi šachmatais, ieškokite šios knygos, kartu su vaiku įgykite naujų žinių ir susipažinkite su pagrindinėmis šachmatų žaidimo pradžios, vidurio ir pabaigos strategijomis. Tuo pačiu pavadinimu rasite ir pratybų sąsiuvinį.

vaikai virtuvėje

Kotrynos ir Auguste;s vakarienė tėčiui

Sesės aštuonerių Kotryna ir penkerių Augustė vos įžengusios į mūsų studiją pripildė ją klegesio ir entuziazmo. Kūrybingos, įvairių veiklų ir interesų turinčios mergaitės ne naujokės virtuvėje: ne tik kepa pyragus, vamzdelinius makaronus (it. cannelloni) kemša pačių gamintu padažu, bet ir suraito cepelinų puotai! Mama Aleksandra pasakoja, kad vyriausioji Kotryna nuo trejų metų piešia ir šoka. Iškart pastebėjome šiltą ir atvirą jos rudų akių žvilgsnį ir kokia ji drąsi, tiesi, užkalbinti nepažįstamą žmogų jai – vieni niekai! Kotryna mokosi Trakų meno mokykloje iškart dviejų specialybių – smuiko ir dailės. Mokytųsi ir daugiau, jei mama nepristabdytų. Užaugusi svajoja tapti archeologe. Jaunesnioji sesė Augustė – jautrios sielos ir ypatingos charizmos mergaitė, nuo pusės metukų lanko gimnastiką, nuo dvejų šoka baletą. Ji didžioji Kotrynos ir mamos pagalbininkė, šiltų apkabinimų fėja. Nors jautrios prigimties, yra tikra kovotoja už teisybę, o užaugusi svajoja tapti žirgų trenere. Vamzdeliniai makaronai – vienas mėgstamiausių šeimos patiekalų vakarienei. Mergaitės pasakoja, kad juos ypač mėgsta tėtis, jam paruošti tokią vakarienę noriai supuola visos trys šeimos moterys.

Kotrynos ir Augustės vamzdeliniai makaronai REIKĖS:

• pakelio vamzdelių formos makaronų • paruošto įdaro • apie 250 g tarkuoto kietojo sūrio • 150–200 g grietinės • šlakelio grietinėlės • 1 šaukštelio Viduržemio jūros žolelių prieskonių mišinio

• 0,5 sultinio kubelio • laiškinių česnakų ir petražolių • tarkuoto parmezano pabarstyti

LAURA KALVELYTĖ-MURINIENĖ

DOVILĖ JAKŠTAITĖ

ĮDARUI REIKĖS:

• 400 g maltos kalakutienos • 1 svogūno • 5–6 skiltelių česnako • 2 skardinių konservuotų

smulkintų pomidorų ar jų tyrės laiškinių česnakų ir petražolių • 1 šaukštelio „Santa Maria“ picos prieskonių • 0,5 pakelio „Maggi“ prieskonių mišinio Bolonijos makaronams arba mėgstamų prieskonių: maltos saldžiosios paprikos, juodųjų pipirų, bazilikų, mairūnų, raudonėlių • sviesto kepti • druskos

• ryšelio

1 Į KIEKVIENĄ VAMZDELĮ ŠAUKŠTO KOTU PRIKIMŠK PARUOŠTO ĮDARO. PERKELK JUOS Į KEPIMO INDĄ, APATINĘ VAMZDELIO DALĮ PRILAIKYK DELNU, KAD ĮDARAS NEIŠKRISTŲ.

3 SUBERK PRIESKONIŲ MIŠINĮ. SUTRUPINK PUSĘ SULTINIO KUBELIO IR IŠMAIŠYK.

2 GRIETINĘ IR GRIETINĖLĘ SUMAIŠYK SU TARKUOTU SŪRIU.

4 PARUOŠTĄ PADAŽĄ DĖK ŠAUKŠTU IR UŽTEPK ANT ĮDARYTŲ VAMZDELIŲ.

ĮDARO PARUOŠIMAS: 1. SMULKIAI SUPJAUSTOME SVOGŪNĄ, SUSMULKINAME ČESNAKUS IR ŽALUMYNUS. 2. KEPTUVĖJE IŠLYDOME SVIESTO IR MAIŠYDAMI PAKEPINAME SVOGŪNUS, ČESNAKUS. BAIGDAMI KEPTI SUBERIAME SMULKINTUS ŽALUMYNUS. IŠIMAME IŠ KEPTUVĖS IR ATIDEDAME. 3. TOJE PAČIOJE KEPTUVĖJE DAR IŠLYDOME SVIESTO IR SUDEDAME MALTĄ KALAKUTIENĄ. SVARBU MĖSOS IŠKART NESUSMULKINTI, O SUVERSTI DIDESNIAIS, SUKIBUSIAIS GABALAIS SU ORO TARPAIS IR APSKRUDINTI IŠ ABIEJŲ PUSIŲ. TAIP MĖSA LIKS DRĖGNESNĖ. LENGVAI APSKRUDUSIĄ MĖSĄ SUSMULKINAME MENTELE. 4. Į KEPTUVĘ SU MĖSA GRĄŽINAME PAKEPINTUS SVOGŪNUS IR ČESNAKUS SU ŽALUMYNAIS. 5. SUBERIAME PRIESKONIUS, SUPILAME KONSERVUOTŲ POMIDORŲ TYRĘ, IŠMAIŠOME IR 15–20 MINUČIŲ PATROŠKINAME. 6. PARUOŠTĄ ĮDARĄ VISIŠKAI ATVĖSINAME.

5 SUSMULKINK ČESNAKŲ LAIŠKUS IR PETRAŽOLES.

6 MAKARONUS PAGARDINK ŽOLELĖMIS IR PARMEZANU.

7 UŽDENK FOLIJA IR PAŠAUK Į 180 °C ORKAITĘ KEPTI 20 MIN., TADA NUIMK FOLIJĄ IR DAR PALIK KEPTI 15 MINUČIŲ.

skanaus!

kepiniai

PIRMOS KLASĖS BILIETAS Į SPALVINGĄ IR AROMATINGĄ RUDENĮ Ši žurnalo fotosesija vyko prieš dvejus metus. Pamačius rudenišku raudoniu nuspalvintą Vilniaus senamiesčio kiemą, iškepėme kepinių su rudens gėrybėmis ir pasikvietėme Emiliją sukurti fotoistoriją rudeniui. Emiliją Taletaitę pažinojo žurnalo projektų vadovė Laura, kuri tuomet dar moksleivę, Vilniaus Valdorfo mokyklos vienuoliktokę, konsultavo šiai rengiant Metų darbo projektą. Emilija leido pirmąją savo receptų knygą su eteriniais aliejais (reto žanro kulinarinė literatūra), o Laura dalijosi patarimais, kaip rašyti ir estetiškai fotografuoti maistą. Emilijos knyga „Kapt. Desertai su eteriniais aliejais“ išleista ir beveik išparduota.

Pasakojant apie Emiliją pirmiausia į galvą šaunantis žodis – kuklumas. Emilija mėgsta gaminti, rašo, fotografuoja, daug mokosi, skaito, svajoja būti žurnaliste ir dar nebaigusi mokyklos jau yra knygos autorė, tačiau visus šiuos pasiekimus vertina kaip kasdienę rutiną ir visai nesureikšmina, nors tiek veiklos ne visada aprėpia ir suaugęs žmogus. Net tada, kai pasakoja verkusi niekaip nepavykstant estetiškai nufotografuoti deserto, jos balse negirdėti jokios nuoskaudos. „Supranti, kad niekas negali padėti, todėl nusišluostai ašaras ir pradedi iš naujo, net jei iš naujo reiškia ne tik dar vieną nuotrauką kitu rakursu, bet ir deserto gamybą nuo pat pradžių“, – prisimena Emilija. Eterinių aliejų magija Eterinį aliejų knygoje Emilija vadina augalo siela – tai labai koncentruotas augalo ar vaisiaus žievelės ekstraktas. Į Emilijos šeimą šie aliejai atkeliavo prieš kelerius metus. Pirmiausia mama juos naudojo buičiai ir sveikatai, vėliau pabandė ruošdama maistą, derindama su prieskoniais ar juos keisdama, tad eksperimentų su desertais ėmėsi ir Emilija. Natūralūs įvairiausių augalų maistui skirti eteriniai aliejai tinkami patiekalams ruošti (angl. food supplement), tačiau saugu naudoti tik grynus, aukščiausios kokybės aliejus. Emilija pasakoja, kad gaminant desertus ar maistą su eteriniais aliejais nereikia persistengti, nes jie yra šimtaprocentinės koncentracijos, pakanka vos kelių lašelių. Kaitinant jų savybės silpnėja, todėl derėtų gardinti jau iškeptą desertą, lašinti į pravėsusią arbatą ar karštą šokoladą. Eteriniai aliejai vandenyje netirpsta, todėl juos geriau tirpinti riebaluose, meduje, cukruje ar druskoje. Mėgstamiausi Emilijos eteriniai aliejai – citrusinių vaisių, pipirmėčių arba levandų, rudenį ji dažniau renkasi gvazdikėlių, kardamono ir cinamono aromatus. „Kapt. Desertai su eteriniais aliejais“ Kulinarinės knygos idėja gimė Emilijos draugei Gustei. Šią mintį ji prisiminė, kai Vilniaus Valdorfo mokykloje reikėjo rinktis, kokio Metų darbo projekto imtis (Valdorfo pedagogikoje baigdami mokyklą mokiniai devynis mėnesius rengia Metų darbo projektą, kurį vėliau gina prieš visą mokyklos bendruomenę). Vieni abiturientai gamino stalo žaidimą, lauko baldą, projektavo kalvę, kiti režisavo pjesę, tapė, analizavo Vilniaus viešojo transporto sistemą, pateikė žirgo treniravimo natūraliais metodais planą, o Emilija, turinti daugiau kulinarinių nei grožinių knygų, ėmėsi kurti desertus su eteriniais aliejais. Pasak Emilijos, eteriniai aliejai atvėrė daugiau galimybių kurti netikėtas skonio natas, tradicinius receptus atrasti iš naujo. „Kai maži eksperimentai netikėtai tapo gardžiais desertais ir prašėsi užrašomi, gimė knyga“, – prisimena Emilija. Kelias iki spaustuvės buvo nelengvas. Emilija prisimena daug kartų klydusi: sudegė sausainiai, nekilo pyragai, nestingo kremai, tirpo ledai, bet vis bandė ir bandė, kol pastangas vainikavo pergalė. Bet užvis sunkiausia buvo estetiškos ir kokybiškos desertų nuotraukos, nes iki tol Emilija nė karto nebuvo fotografavusi maisto. Tačiau pamokos ir kantrybė ir čia davė vaisių. Knygos puslapiuose nugulė iš šeimos atkeliavę ar iš kelionių parsivežti ir savaip patobulinti desertai: Italijoje ragautas tiramisas su pipirmėčių eteriniu aliejumi, Kretą primenantis citrinų šerbetas su lašeliu čiobrelių eterinio aliejaus, Emilijos mamos gimtadieniui kepamas tortas su braškėmis ir citrinų eteriniu aliejumi ar į vaikystę sugrąžinantys apelsinų ledinukai su levandomis. SVARBU! Sintetiniai aliejai gali būti toksiški ir pakenkti sveikatai. Dėl eterinių aliejų naudojimo geriausia pasitarti su specialistais.

AGNĖ TUZINAITĖ

DOVILĖ JAKŠTAITĖ

kepiniai

Emilijos vaikystės obuolių pyragas

su apelsinu eteriniu‘ aliejumi

Kepant šį pyragą namuose pasklidęs kvapas Emilijai primena vaikystę. Jį savaitgaliais kepdavo močiutė, vėliau mama, o kiek paaugusi – ir ji pati. Šiam pyragui nereikia kiaušinių, traški ir kvapni jo kepurė tiesiog tirpsta burnoje, o skoniui ir aromatui suskambėti kitokia nata padeda cinamono ir apelsinų dermė.

Reikės: • 200 g manų kruopų • 200 g cukraus • 200 g miltų • 200 g šalto sviesto • 2 šaukštų cinamono • 5–6 rūgščių obuolių Pyrago kepurei reikės: • 1 šaukštelio rudojo cukraus • 5 lašelių apelsinų eterinio aliejaus 1. Į dubenį suberiame manus, cukrų ir miltus. Viską išmaišome ir birų mišinį padalijame į tris lygias dalis. 2. Nulupę obuolių luobeles, juos sutarkuojame burokine tarka ir įmaišome cinamoną. 3. Kepimo indą išklojame sviestiniu popieriumi ir sluoksniuojame pyragą. 100 g sviesto supjaustome plonomis riekelėmis ir jomis padengiame visą indo dugną. Tuomet beriame 1/3 birios masės, ją išlyginame šaukštu, o ant viršaus krečiame ½ obuolių masės ir taip pat išlyginame. Kartojame: vėl 1/3 birios masės, ½ obuolių masės, 1/3 birios masės. Visą pyrago viršų padengiame plonomis likusio sviesto juostelėmis. 4. Orkaitę įkaitiname iki 180 °C ir 1 valandai šauname kepti. 5. Pyrago kepurei apelsinų eterinį aliejų lašiname į rudąjį cukrų, sumaišome ir juo apibarstome iškepusį pyragą. Skaniausias karštas su rutuliuku vanilinių ledų.

EMILIJA TALETAITĖ

kepiniai

�ap�otis su ri�ota Burokėlių, salierų ir batatų

Sodrus ruginis paplotis, rudeninės šakninės daržovės ir gaivus rikotos sluoksnis – greitai visų pamėgtas burnoje tirpstantis pyragas su traškia plutele.

IEVA PIKŽIRNYTĖ

DOVILĖ JAKŠTAITĖ

Tešlai reikės: • 100 g visų grūdo dalių kvietinių miltų • 90 g ruginių miltų • ¼ šaukštelio druskos • šviežiai maltų pipirų • čiobrelių • 90 g šalto sviesto • 75 g varškės • 2–3 šaukštų šalto vandens

Įdarui reikės: • 2 nedidelių burokėlių • ½ saliero gumbo • 1 saldžiosios bulvės • alyvuogių aliejaus • 250 g rikotos • 1 šaukšto tarkuoto kietojo sūrio • 1 šakelės rozmarino • 6–8 juodųjų alyvuogių • druskos, pipirų • ¼ citrinos žievelės

Pabaigai: • 1 kiaušinio trynio • 1 šaukšto pieno • kelių saujų tarkuoto kietojo sūrio • kelių čiobrelio šakelių • 1 šaukšto moliūgų sėklų • šlakelio alyvuogių aliejaus

1. Orkaitę įkaitiname iki 180 °C. 2. Šaltą sviestą supjaustome kubeliais. Į maisto maišytuvą suberiame miltus, druską, pipirus, čiobrelius, sviestą ir sumaišome. 3. Sukrečiame varškę, įpilame kelis šaukštus vandens ir vėl maišome, kol tešla pradės kibti. Išverčiame tešlą į dubenį, suformuojame rutuliuką, apvyniojame maistine plėvele ir dedame į šaldytuvą pusvalandžiui. 4. Daržoves nulupame ir supjaustome vienodo storio riekelėmis. Į atskirus dubenėlius dedame salierus, burokėlius ir saldžiąją bulvę, apšlakstome alyvuogių aliejumi, pabarstome druska, pipirais ir sumaišome. 5. Rikotą sumaišome su smulkiai pjaustytais rozmarinais ir kietuoju sūriu. 6. Susmulkiname alyvuoges ir įmaišome į rikotą. 7. Nutarkuotą citrinos žievelę taip pat beriame į rikotą, pagardiname druska, pipirais ir išmaišome. 8. Iškočiojame 26–28 cm skersmens skritulį. Jį perkeliame ant kepimo popieriumi išklotos skardos. Paplotį subadome šakute ir tepame rikotą – paskleidžiame ją ant papločio, palikdami 4–5 cm kraštus. 9. Dabar smagioji dalis: imame saliero gumbo riekelę, šalia dedame burokėlio bei saldžiosios bulvės riekeles. Taip sluoksniuojame daržoves ir dedame ant rikotos. Galima kloti juostelėmis arba apskritimais – visaip tinka. Tešlos kraštelius tiesiog užlenkiame ant daržovių. Apšlakstome alyvuogių aliejumi, pabarstome tarkuoto kietojo sūrio, moliūgų sėklų, pagardiname šakele čiobrelio. 10. Kiaušinio trynį išplakame su pienu ir aptepame tešlos kraštelius. 11. Šauname į įkaitintą orkaitę ir kepame 40 minučių, kol gražiai paruduos tešla ir suminkštės daržovės.

kepiniai

-gu„ Mo�iu �e�sas su brokoliais ir feta

Idealus keksas užderėjusiems moliūgams ir cukinijoms sunaudoti, puikiai tinka kaip užkandis darbe ar suneštiniams sekmadienio pusryčiams. Tinka ir skrudinti orkaitėje, mėgautis su minkšta feta ar ožkų sūriu, kreminiu sūreliu ir šlakeliu tiršto balzaminio acto.

Reikės: • 400 g moliūgų • 300 g cukinijų • 100–150 g apvirtų brokolių • 100 g fetos • 6 kiaušinių • saujelės susmulkintų laiškinių česnakų ar bazilikų • 4–5 saulėje džiovintų pomidorų • 2 saujų žaliųjų ar juodųjų alyvuogių • 2 saujų tarkuoto kietojo sūrio • 280 g visų grūdo dalių kvietinių miltų • 1 šaukštelio ciberžolės • 1 šaukštelio džiovinto raudonėlio • ½ šaukštelio aitriosios paprikos • 2 šaukštelių kepimo miltelių • 1 šaukštelio druskos • šviežiai maltų juodųjų pipirų • aguonų pabarstyti

1. Orkaitę įkaitiname iki 180 °C. 2. Moliūgus nulupame ir sutarkuojame šiaudeliais. Atskirame dubenyje taip pat šiaudeliais sutarkuojame cukinijas, nusunkiame skystį. 3. Bazilikus ar laiškinius česnakus smulkiai supjaustome. 4. Alyvuoges ir saulėje džiovintus pomidorus supjaustome riekelėmis ar kubeliais. 5. Brokolių žiedynus nupjaustome, vandenyje apverdame 3–4 minutes ir paliekame sietelyje nuvarvėti. 6. Išplakame kiaušinius, suberiame tarkuotą sūrį, žalumynus, alyvuoges, pomidorus, tarkuotus moliūgus ir nuspaustas cukinijas. Išmaišome. 7. Miltus sumaišome su prieskoniais, druska, kepimo milteliais ir suberiame į masę. 8. Sutrupiname fetą ir įmaišome į masę. Šiek tiek pasiliekame papuošti. 9. Kekso formą išklojame kepimo popieriumi, dedame pusę tešlos, išrikiuojame brokolių žiedynus ir sukrečiame likusią tešlą. Papuošiame fetos kubeliais, mažais brokolių žiedynais ir pabarstome aguonomis. 10. Kepame apie 1 valandą ir 20–25 minutes, arba kol visiškai iškeps (patikrinkite mediniu smeigtuku). Ištraukiame iš orkaitės ir bent 15 minučių paliekame kepimo formoje. Išimame iš formos ir paliekame galutinai atvėsti.

Pyragas

su morkomis ir pastarnokais

Taip keptas morkas ir pastarnokus galima tiekti kaip garnyrą, o ant sluoksniuotos tešlos su tahiniu ir ožkų sūriu šios daržovės tampa išraiškingu ir įdomiu užkandžiu.

Reikės: • 3–4 lapelių (arba 250–300 g) sluoksniuotos tešlos • 100 g ožkų sūrio • 1 šaukšto tahinio • 2 šaukštų grietinės • 2 šaukštų skrudintų migdolų • žiupsnio aitriosios paprikos • 1 saujelės skrudintų lazdynų riešutų • 1 saujos petražolių papuošti • kiaušinio trynio • šaukšto pieno • druskos, šviežiai maltų pipirų Įdarui: • 4–5 nedidelių morkų • 4 nedidelių pastarnokų • ½ žaliosios citrinos sulčių • kelių šaukštų alyvuogių aliejaus • druskos, šviežiai maltų pipirų • kanapių druskos

1. Morkas ir pastarnokus nuskutame, padalijame į keturias dalis, jei daržovės labai ilgos – perpjauname pusiau. Sudedame į dubenį, apšlakstome žaliosios citrinos sultimis, aliejumi, apibarstome druska, pipirais, sumaišome ir suberiame į kepimo skardą, išklotą kepimo popieriumi. Pabarstome kanapių druska ir iki 180 °C įkaitintoje orkaitėje kepame apie 20 minučių, kol suminkštės. 2. Sluoksniuotą tešlą išimame iš šaldiklio, palaukiame, kol šiek tiek atšils. Paspaudę pirštais sujungiame lakštus. Peiliu suformuojame kraštelius. Subadome šakute vidų ir šauname į iki 180 °C įkaitintą orkaitę, kepame 12–15 minučių, kol pakils ir šiek tiek paruduos. 3. Ožkų sūrį sumaišome su tahiniu, grietine, smulkintais skrudintais migdolais, aitriąja paprika, druska ir pipirais. 4. Ištraukiame pakilusią tešlą iš orkaitės, šakute paspaudžiame viršų, užtepame sūrio įdaro ir dėliojame morkas bei pastarnokus. 5. Pabarstome skrudintais pasmulkintais lazdynų riešutais. 6. Kiaušinio trynį sumaišome su pienu, pagardiname žiupsniu druskos ir išplakame. Plakiniu aptepame pyrago kraštelius ir šauname į orkaitę. Kepame 15–20 minučių, kol gražiai paruduos. 7. Iškepusį pyragą pabarstome smulkintomis petražolėmis.

kepiniai

Apverstas pyragas (tarte tatin) su kriaušėmis Šis apverstas pyragas – prancūziška klasika. Tik neišsigąskite, kad reikia pasiruošti karamelę ar pyragą vartyti aukštyn kojomis. Tikrai pavyks iš pirmo karto.

1. 2.

Cukrus „Panevėžio Plius“ yra pagamintas tik iš Lietuvoje užaugintų cukrinių runkelių.

patarimas

Vietoje kriaušių galite naudoti obuolius ir pasirinkti mėgstamus prieskonius.

BEATA NICHOLSON, JORŪNĖ PAUŽIENĖ

JOANA BURN

Kriaušes nulupame, išpjauname sėklalizdžius ir supjaustome griežinėliais. Patogiausia viską ruošti keptuvėje, kurią vėliau būtų galima šauti į orkaitę. Bet jei tokios neturite, susiraskite neatsegamą pyrago formą. Ruošiame karamelę: cukrų „Panevėžio plius“ beriame į sausą keptuvę ir ją vis krestelėdami (maišyti nereikia) kaitiname ant vidutinės ugnies, kol ištirps cukrus ir susidarys ruda karamelė. Nukeliame keptuvę nuo kaitros, suberiame kardamoną, cinamoną, vanilinį cukrų ir išmaišome. Jei naudosite kepimo formą, į ją pilame paruoštą karamelę (geriausia, kad forma būtų šiek tiek šilta, nes įpylus į šaltą skardą karamelė ims bemat stingti, bus sunku ją tolygiai išskirstyti). Jei viską darote keptuvėje, tiesiai į ją dedame kriaušių griežinėlius. Į tarpelius tarp kriaušių įpjaustome sviesto gabaliukų ir užklojame sluoksniuota tešla. Kriaušes apgaubiame, užkamšome kraštelius ir šauname kepti į 190 °C orkaitę 30 min. arba tol, kol paruduos sluoksniuota tešla. Iškepusį pyragą vėsiname kambario temperatūroje, o tada dedame į šaldytuvą – jis turi visiškai atvėsti, o karamelė – įsigerti į kriaušes. Patiekdami šiek tiek pašildome formos dugną, kad nuo jos atkibtų pyragas, ir apverčiame į lėkštę. Pyragas tiekiamas kambario temperatūros. Nuostabiai dera su vaniliniais ledais.

re kla mi ni s p roj e ktas

Reikės: • 4 kriaušių • 100 g „Dansukker“ cukraus „Panevėžio plius“ • po 0,5 šaukštelio malto kardamono, cinamono ir vanilinio cukraus • 30 g sviesto • apie 250 g šaldytos sluoksniuotos tešlos

Slyvų pyragas su migdolų karūna Šis pyragas ne tik atrodo karališkai – jo ir skonis toks, kad jokiai rudens puotai nepadarytų gėdos. Slyvos skaniai dera su šiltais prieskoniais. Traški ir tvirta tešla atlaiko slyvų sultis ir migdolų vainiką.

Pagrindui: • 100 g sviesto • 200 g miltų • 80 g „Dansukker“ ekologiško cukraus „Panevėžio plius“ • 1 šaukštelio vanilinio cukraus • 1 kiaušinio trynio • žiupsnio druskos

2. 3.

Įdarui: • 500 g slyvų • 50 g ekologiško „Dansukker“ cukraus • po 0,5 šaukštelio malto imbiero, cinamono ir kardamono • žiupsnio juodųjų pipirų • 1 kupino šaukštelio krakmolo Viršui: • 40 g sviesto • 20 g ekologiško „Dansukker“ cukraus • 100 g migdolų plokštelių • šaukšto ar dviejų pieno

Sviestą ištirpiname ir šiek tiek atvėsiname. Kiaušinio trynį išsukame su cukrumi ir vaniliniu cukrumi, gerai išmaišome su atvėsusiu sviestu, beriame druskos. Tuomet į miltus supilame sviesto ir kiaušinių masę. Viską triname tarp pirštų, kad susidarytų klampūs trupiniai. Riebius trupinius dedame į kepimo formą ir suspaudžiame, kad pasidarytų tešlos krepšelis. Dedame į šaldytuvą atvėsti. Slyvas supjaustome griežinėliais, cukrų sumaišome su prieskoniais, krakmolu ir beriame ant slyvų. Ant atvėsusios tešlos dedame lakštą kepimo popieriaus ir 15 min. pakepame 190 °C orkaitėje. Ištraukę paliekame šiek tiek pravėsti. Puode sviestą ištirpiname su pienu ir cukrumi, beriame migdolų skiedreles ir maišydami pašildome dar kelias minutes. Ant trapios tešlos dedame slyvas. Ant slyvų – migdolus ir kepame 180 °C orkaitėje apie 40 min., kol migdolai įgaus auksinį atspalvį, o slyvos iškeps.

Ekologiškas baltasis cukrus „Panevėžio Plius“ gaminamas iš Lietuvoje ekologiškai išaugintų cukrinių runkelių. Jie auginami nenaudojant cheminių medžiagų nei tręšimui, nei apsaugai nuo piktžolių, ligų ir kenkėjų.

kepiniai

Cinamoninės bandelės su obuoliais 1. Kai pakvimpa cinamoninės bandelės, atrodo, kojas pakerta, kaip norisi! O šios dar bus ypatingai purios ir minkštos, nes mielinę tešlą ruošime šiek tiek kitaip – įmaišysime azijietiškuose kepiniuose naudojamo tangzhong. Mielinei tešlai jis suteikia purumo, palengvina jos kilimo procesą. Papildomo drėgnumo bandelėms 2. suteiks obuoliai, o viską vainikuos vanilinis glajus.

Įmaišalui (tangzhong): • 70 g vandens • 70 g pieno • 30 g miltų Bandelėms: • 500 g kvietinių miltų • 1,5 šaukštelio druskos • 11 g sausų mielių • 170 g šilto pieno • 2 kiaušinių • 90 g tirpinto sviesto Įdarui: • 2 obuolių • 140 g „Dansukker“ nerafinuoto cukranendrių cukraus • 2 šaukštų cinamono • 40 g tirpinto sviesto

Glajui: • 200 g „Dansukker“ cukraus miltelių • žiupsnio druskos • šaukštelio vanilinio cukraus • 30 g sviesto • 4–5 šaukštų pieno

Pasiruošiame įmaišalą į tešlą – tai bus tokia į manų košę ar bešamelio padažą panaši tyrelė. Visas įmaišalui skirtas sudedamąsias dalis – vandenį, pieną, miltus – supilame į mažą puodelį ir išmaišome, kad būtų vientisa masė. Maišydami šluotele minutėlę pakaitiname, kol sutirštės, o puodo dugne matysis šluotelės paliekamos linijos. Pieną pašildome su sviestu, kol šis ištirps. Miltus sumaišome su druska, sausomis mielėmis. Lengvai paplakame kiaušinius ir pilame į miltų bei mielių mišinį, ten pat pilame dar šiltą (bet ne karštą) pieną su sviestu ir dedame visą paruoštą įmaišalą tangzhong. Viską gerai išmaišome. Uždengiame dubenį ir 20 min. leidžiame tešlai pastovėti. Tuomet gerai išminkome. Tešla bus švelni ir šiek tiek lipni. Dedame tešlą į aliejumi ar sviestu lengvai pateptą dubenį ir paliekame kilti valandą ar pusantros. Kai iškyla, padalijame į dvi dalis ir iškočiojame pailgus tešlos lakštus. Įdarui obuolius pjaustome labai smulkiais kubeliais. „Dansukker“ nerafinuotą cukranendrių cukrų sumaišome su cinamonu. Ant tešlos lakštų tepame tirpinto sviesto, paskleidžiame cinamoninį cukrų ir obuolių kubelius. Suvyniojame į ritinius, pradėdami nuo ilgojo tešlos lakšto krašto. Kiekvieną ritinį supjaustome maždaug 5 сm griežinėliais ir palikdami tarpus dedame bandeles į sviestu išteptą skardą. Pridengiame ir leidžiame dar pusvalandį bandelėms pakilti. Kepame 180 °C orkaitėje apie 25–30 minučių. Jei po tiek laiko jos vis dar atrodo blyškios, neverta nerimauti – geriau minkštos ir neapskrudusios nei sudžiūvusios. Glajui ištirpiname sviestą, į jį beriame cukraus miltelius, druską, vanilinį cukrų, pilame pieną ir viską išplakame šluotele, kad neliktų gumuliukų. Užpilame ant pravėsusių bandelių.

Šie cukraus milteliai visada išliks smulkūs ir nesukibs į gabaliukus, nes pagaminti pagal modernią technologiją. Cukraus milteliai tinka pyragams kepti, desertams gaminti, glajui ruošti ir kepiniams puošti.

Obuolių pyragas su rudojo cukraus trupiniais Reikės: • 150 g sviesto • 150 g „Dansukker“ cukraus „Panevėžio plius“ • 2 kiaušinių • 2 šaukštų grietinės • 200 g miltų (galima lygiomis dalimis maišyti kvietinius ir avižinius) • 1 šaukštelio kepimo miltelių • 0,5 šaukštelio vanilinio cukraus • 1 šaukštelio tarkuotos citrinų žievelės • žiupsnio druskos Įdarui: • 6–7 didesnių obuolių • 1 šaukšto „Dansukker“ nerafinuoto cukranendrių cukraus • 1 šaukšto krakmolo • 1 šaukšto cinamono • 0,5 citrinos sulčių

Ant puraus biskvito – kalnas cinamonu kvepiančių obuolių. O ant jų – traškus trupininis viršus su ruduoju cukrumi. Nes koks gi ruduo be obuolių pyrago? Trupiniams: • 60 g „Dansukker“ nerafinuoto cukranendrių cukraus • 1 šaukšto cinamono • 180 g sviesto • 200 g miltų • 2 šaukštų smulkių avižinių dribsnių

1. 2. 3. 4. 5.

Orkaitę įkaitiname iki 180 °C. Kepimo formą patepame sviestu ar išklojame kepimo popieriumi. Kambario temperatūros sviestą išsukame su cukrumi „Panevėžio plius“, vaniliniu cukrumi, grietine ir kiaušiniais. Miltus sumaišome su kepimo milteliais, druska ir įsijojame į tešlą. Ten pat beriame tarkuotą citrinų žievelę ir gerai išmaišome. Įdarui obuolius nulupame, supjaustome plonomis riekelėmis, užspaudžiame citrinų sulčių, beriame „Dansukker“ nerafinuotą cukranendrių cukrų, krakmolą ir cinamoną, gerai išmaišome. Pasiruošiame trupinius: miltus sumaišome su cinamonu, avižiniais dribsniais, „Dansukker“ nerafinuotu cukranendrių cukrumi, sutarkuojame šaltą sviestą ir greitai viską sumaišome iki trupinių. Į skardą pilame tešlą, ant jos dedame obuolių įdarą, beriame trupinius ir kepame apie valandą. Valgome su vaniliniais ledais.

„Dansukker“ nerafinuotas cukranendrių cukrus gaminamas iš atogrąžų klimate auginamų cukranendrių. Cukruje juntama karamelė paryškina visų kepinių skonį.

Daugiau receptų rasite GYVENIMAS YRA SALDUS www.dansukker.lt

maisto herojus

Vasaros daržo galiūnai – rudens ir žiemos patiekalų karaliai

Kartu su rugpjūčiu pasibaigus vasarvidžio magijai, murzini basakojai išdykėliai vėl pavirs stropiais mokiniais, o švelnias ir rūpestingas fėjas – mamas – užgriuvusi rugsėjo rutina, pilna transporto kamščių, nuolatinio skubėjimo ir vėlavimo, pavers arba mikliomis voverėmis, arba burbančiomis pamotėmis – tai priklauso nuo gebėjimo priimti visus naujus iššūkius. Ir, žinoma, stebuklingosios karietos, kuriomis vasaros pabaigoje taip džiaugėsi mažieji, greitai pavirs tikrų tikriausiais

moliūgais. Nors jie iki pat rimtesnių šalnų dar gali gyventi darže, jau pats laikas pagalvoti, ką su jais veiksime, taip pat pravartu žinoti, kuo jie skiriasi, kodėl apskritai juos verta auginti ir valgyti, bei kokia gi ta didžioji paslaptis, kad jie geba pasiversti ne tik skaniu maistu visai šeimai, bet ir gąsdinančiais nakties šviesuliais Visų Šventųjų išvakarėse.

Moliūgų rūšys

Vienintelis būdas to išvengti yra užrišti žydinčius moteriškus

Lietuvos daržuose dažniausiai auginamos šios trys

žiedus ir apdulkinti juos tik tos pačios veislės vyriškaisiais žiedais rankiniu būdu, bet tai jau aukštasis pilotažas ir vargu

moliūgų rūšys:

Cucurbita maxima – didieji moliūgai. Cucurbita pepo – paprastieji moliūgai. Cucurbita moschata – muskatiniai, muskusiniai arba

nudirbti daugybę kitų vasaros darbų. Kodėl verta auginti moliūgus

kvapieji moliūgai. Visos trys rūšys yra kilusios iš Pietų Amerikos, tad

Moliūgus labai lengva auginti ir jie duoda didžiulį derlių.

moliūgų augintojams reikia žinoti, kad jokio šalčio šie

Pagal svorio kategoriją, mūsų darže iš vieno kvadratinio

augalai negali ištverti. Dėl Cucurbita pepo kilmės ir veislių

metro moliūgas gali užauginti 20–40 kg maisto. Palyginti

mokslininkai vis dar kartas nuo karto susiginčija, skirtingai

salotos – vos 2 kg. Įsivaizduojate, kiek darbo, laiko, vandens,

klasifikuodami, nors žmonija mielai juos valgo jau kelis

sėklų resursų reiškia išeikvoti, auginant salotas? Bet auginant

tūkstančius metų.

moliūgus, mums tereikia juos truputį anksčiau pasėti, dar

Moliūgų valgytojams informacija apie rūšis ir veisles

namuose, tada gerą mėnesį saugoti daigus šiltai, kol praeis

nėra labai aktuali, tačiau moliūgų augintojams ją žinoti

visų įmanomų šalnų pavojus. O tada, kai pasodinsime juos

būtina. Kiekviena moliūgų rūšis turi daug įvairiausių

darže į nuolatinę vietą, bereiks tik gerai mulčiuoti žemę, kokį

veislių, kurios, deja, augdamos viename darže, nepasidalija

kartą atsargiai paravėti ir laukti derliaus. Moliūgų sudėtyje

įtakos zonų ir kryžminasi. O štai šios trys rūšys tarpusavyje

yra net 73 proc. minkštimo, kurį suvartosime, apie 10 proc.

nesikryžmina. Viskas būtų neblogai, jei susikryžminę

sudaro sėklos, kurias irgi galime suvalgyti, ir tik 17 proc.

augalai užaugintų skirtingos formos ir spalvos augalus, bet

sudaro žievė, kurią išmesime.

labai pasikeičia skoninės jų savybės. Be to, Cucurbita pepo

Paklausite, kam lyginti salotą su moliūgu? Paaiškinsiu –

yra ne tik moliūgai, bet ir visa likusi didžiųjų daržo

dėl maistingumo. Moliūgai savo maistingumu tikrai

gyventojų komanda: cukinijos, aguročiai, patisonai. Taigi,

nenusileidžia salotoms, o dar ir pranoksta, tad jų tikrai

besikryžmindami su moliūgais, jie gali užauginti ne visai tai,

verta auginti ir valgyti. Daug daugiau, nei esame įpratę,

ko tikimės.

o jei sergame mažakraujyste, hipertonija, inkstų ar

Tokiais atvejais naujai iškepti daržininkai aikčioja,

kepenų ligomis – moliūgų dieta itin naudinga. Moliūgų

keikdami sėklų pardavėjus, užuot priėmę natūralų gamtos

vaisiuose gausu karoteno, vitaminų B, B2, PP, E, D, C ir

procesą: pasėjo žalias cukinijas, o užaugo geltonos, augino

retai pasitaikančio vitamino T. Taip pat juose yra pektino,

aliejinį moliūgą, o užaugino kažin kokį dekoratyvinį hibridą,

padedančio mažinti cholesterolio kiekį kraujyje. Moliūgų

nei juoktis, nei verkti, kai ateina laikas derlių doroti. Beje, tie,

sudėtyje yra kalcio, vario, kalio, fosforo, geležies druskų.

kurie galvoja, kad pasėję keletą skirtingų veislių tos pačios

ar eilinis daržininkas tokiais burtais užsiims, turėdamas

Šios daržovės nekaloringos, 100 g žalių moliūgų yra vos

rūšies moliūginių augalų toli vienas nuo kito gaus tai, ko

17–31,6 kcal. Tačiau juose gausu skaidulų. Skaidulos yra tai,

tikisi, – gali galvoti iš naujo. Burk nebūręs, susikryžminti

kas teikia mums sotumo, todėl, suvalgę moliūgų sriubos arba

gali net per kilometrą vienas nuo kito susodinti augalai.

moliūgų blynelių, ilgai jausimės sotūs.

IEVA ANELAUSKAITĖ-MOTIEJAUSKĖ

DOVILĖ JAKŠTAITĖ

Ieva AnelauskaitėMotiejauskė, @gyvasdarzas

daržininkė, bičiulė ir stebėtoja

maisto herojus Pažvelgę chemiko akimis, sužinotume, kad moliūgo

Be to, užauga gana maži, 1–3 kg, tad juos lengva apdoroti,

minkštimą sudaro angliavandeniai, sausosios medžiagos,

o sėklos užima labai mažą procentinę viso vaisiaus dalį,

tirpios sausosios medžiagos, ląsteliena, baltymai, riebalai ir

tad minkštimo gauname labai daug. Na, ir žinoma, skonis!

pelenai. Būtent dėl savybės kaupti tirpias sausąsias medžiagas

Sviestiniai moliūgai neturi tokio išraiškingo kvapo kaip tos

moliūgų vaisiai gali išsilaikyti pakankamai ilgai (apie

pačios rūšies muskatiniai (muskusiniai) broliai, tačiau jiems

laikymo sąlygas skaitykite žemiau).

būdingas panašus saldus skonis ir ryški oranžinė spalva –

Remiantis ajurveda, moliūgai subalansuoja visas došas –

tinka tiek sriubai, tiek saldumynams, tiek troškiniui. Iš

vata, pita ir kapha. Žinoma, tam neužtenka juos auginti,

Cucurbita moschata sviestinius renkuosi dėl gabaritų, nes

reikėtų ir valgyti.

įprastai muskatiniai užauga iki 8–9 kg, tad juos kebliau doroti ir sandėliuoti. Be to, man muskatiniai moliūgai yra per saldūs

Kokius moliūgus auginti ir kodėl

ir per kvapnūs. Žinoma, tai skonio reikalas, abiejų veislių

Būtent dėl visų kryžminimosi reikalų mano darže auga tik

moliūgai yra puikūs, tačiau nepamirškite, kad augindami

dvi moliūgų rūšys:

aliejiniai moliūgai – Cucurbita pepo rūšies; sviestiniai moliūgai 'Butternut' – muskatinių Cucurbita

turite pasirinkti vieną, kitaip nežinia, ką užauginsite. Mano paminėtų medžiagų moliūgų vaisiuose gausu, bet svarbu žinoti, jog moliūgams reikia laiko subręsti.

moschata rūšies.

Nesubrendusio moliūgo minkštimas yra ne oranžinis, bet

Cucurbita maxima aš auginu kas keletą metų, kai

geltonas, šviesesnis, jame mažiau ląstelienos ir visų kitų

nesugalvoju, kuo dar užsėti savo turimo daržo plotus. Šie

vertingų medžiagų, jis vandeningas, dalis jo vertės dar

milžinai mano darže siekia 30–40 kg svorio, tad juos apdoroti

nesusidarė. Termiškai apdorojant, moliūgas praranda

yra gana keblu, o sandėliuoti taip pat sudėtinga. Jie auginami

vitaminą C ir šiek tiek karotinoidų. Kad pastarųjų nuostolis

dėl grožio, įspūdžio, galima jais puošti sodybą, kurti gėlių

būtų kuo mažesnis, moliūgus virti, kepti, troškinti reikėtų su

kompozicijas ir pan. Žinoma, mes jais dosniai dalijamės su

riebalais: sviestu arba aliejumi. Ir, be abejo, labai naudinga

vištomis, nes tai paprasta ir greita, o vištos tuomet deda ypač

moliūgą valgyti žalią. Taigi, surinkę moliūgų derlių, geriausia

maistingus kiaušinius – abipusė nauda.

jį mėnesį palaikyti, ir tik per tą laiką visos medžiagos pavirs

Aliejinius Cucurbita pepo auginu labiausiai dėl

tokiomis, kokios turi būti (krakmolas – cukrumi ir pan.).

sėklų, kurios neturi lukštų. Be to, šių moliūgų vaisiai užauga palyginti nedideli ir gana gerai išsilaiko net iki gegužės mėnesio. Minkštimo storis apie 3–5 cm, tad juos

Jei moliūgus laiku nuraškysime su kotais ir sudėsime

apdoroti naudinga (paprastai kuo didesnis moliūgas, tuo

vėsioje ir sausoje patalpoje, juos galima ilgai išlaikyti.

storesnės sienelės ir galima naudingiau jį apdoroti, tačiau,

Atminkite: jeigu moliūgui bus per šilta, jis greitai pradės

atsižvelgdama į dydį, nemėgstu vargti su milžinais). Šių

dygti (sėklos jo viduje pradeda dygti, minkštimas apkarsta,

moliūgų minkštimas yra šviesiai oranžinės spalvos, nėra toks

nors iš išorės vaisius atrodo visai sveikas), o jeigu bus per

saldus kaip Cucurbita moschata ir ryškiu skoniu apskritai

drėgna, jis ims pūti (tada požymius pamatyti lengva).

nepasižymi. Jis vandeningesnis už muskatinį, tačiau ne toks

Tinkamiausia terpė – sausas apie 8–12 °C temperatūros oras.

vandeningas kaip Cucurbita maxima. Aliejiniai moliūgai turi belukštes sėklas, kurias labai

Moliūgus galima šaldyti: nupjovus žievę ir supjausčius gabaliukais, reikiamas porcijas sudėti į maišelius ar dėžutes.

patogu vartoti, iš jų spaudžiamas aliejus (tik tam reikia turėti

Jeigu tokio moliūgo dėsite į sriubą ar troškinį, galite

specialų įrenginį). Pagrindinė sėklų nauda – fitosterolis,

neatšildytą porciją dėti tiesiog į puodą. Gaminant ką kito,

kuris mažina kraujospūdį, varo parazitus. Jose yra ir

teks atšildyti.

triptofano – amino rūgšties, turinčios įtakos mūsų nuotaikai

Moliūgus galima šaldyti prieš tai paruošus iš jų tyrę.

per serotonino – laimės hormono – gamybą. Moliūgų

Patogu normuoti po 0,5 kg, nes daugeliui receptų reikalingas

sėklų aliejuje gausu omega-3, omega-6 ir omega-13 riebiųjų

toks ar panašus kiekis moliūgų tyrės. Tyrę galite gaminti

rūgščių, cinko bei seleno. Vis dėlto nors moliūgų sėklose yra

kepdami moliūgą orkaitėje, pagardintą tiek sūriai,

ir ląstelienos, ir baltymų, ir riebalų rūgščių, aliejuje lieka

tiek saldžiai ar aštriai. Supjaustę stambesniais gabalais,

tik riebalų rūgštys, todėl vartoti sėklas yra naudingiau.

pabarstykite pasirinktais prieskoniais, žolelėmis ar cukrumi,

Nepamirškite, kad moliūgų sėklų aliejų galima vartoti tik

apšlakstykite aliejumi, ištepkite juo paviršių ir kepkite 160–

šaltą, kaitinti nevalia.

180 °C orkaitėje, kol moliūgo minkštimas lengvai atsiskirs

Kita mano mėgstama moliūgų veislė – sviestiniai Cucurbita

nuo odos. Tada jį nugramdykite šaukštu ir susmulkinkite

moschata moliūgėliai. Maždaug 15 °C temperatūroje, 60 proc.

trintuvu. Normuokite į šaldymo maišelius ar dėžutes ir

drėgnumo patalpoje jie puikiausiai išsilaiko net iki rugpjūčio,

nepamirškite pasižymėti datos bei skonio, kad žiemą netyčia

taigi 8–10 mėnesių! Žinoma, jeigu temperatūra aukštesnė,

nepagamintumėte aitrių šokoladinių moliūgo keksiukų...

jie ima sausėti iš vidaus ir raukšlėtis kaip senučiukai iš išorės. Tačiau juos išlaikyti ilgiausiai yra didžiausios galimybės.

Moliūgų laikymas

Dalijuosi keliais savo mėgstamais ir dažnai naudojamais receptais.

Laikrodžiui išmušus rudens vidurį – spalį, ištaigingos karietos prie vartų akimirksniu virs didžiuliais oranžiniais kamuoliais. Nepramiegokite, bėkite susirinkti tų kamuolių iš po milžiniškų mėsingų lapų, kol šalnos nespėjo aplaižyti jiems šonų! Turėsite žaliavos ne tik grėsmingai besikvatojantiems Šiurpnakčio šviesuliams, bet ir gausybei įvairiausių patiekalų, papildysite savo pačių ir šeimos mitybą, patirsite naujų skoninių pojūčių. Vasaros galiūnų magija iš daržo karaliaus ant jūsų stalo visą šaltąjį sezoną, kol vėl galėsite pilnais žandais valgyti šviežias traškias salotas!

maisto herojus

-gas moliu Kiaulienos sprandine įdarytas aliejinis

Labai įspūdingai atrodantis patiekalas! Moliūgas čia atstoja troškinio puodą. Aš jį dar papildomai išskobiu, kad tilptų daugiau mėsos. Viską, kas nudrožiama nuo sienelių, sunaudoju blyneliams, keksiukams arba sriubai. Jei neskobsite ir liks daug moliūgo minkštimo ant kraštų, nieko tokio – iškepęs jis labai skanus. Galima dėti į troškinius, sunaudoti sriubai ar net pasigaminti kokį užtepą.

Iš nurodyto kiekio išeina 4–6 porcijos. Reikės: • 1 kg sprandinės (aš perku jau supjaustytą) • 1 didelio moliūgo • granatų sulčių padažo (nebūtinai) • apie 300 g pastarnokų • apie 200 g morkų • 2 vidutinio dydžio svogūnų galvų • 3–5 skiltelių česnako • druskos, pipirų • aliejaus kepti 1. Iš vakaro mėsos kepsnius dosniai pabarstome druska, pipirais ir laikome šaldytuve. 2. Daržoves pjaustome riekelėmis, svogūnus – pusžiedžiais ir apkepame keptuvėje su šlakeliu aliejaus, bet tik tiek, kad apskrustų. 3. Tada kiekvieną sprandinės gabalą iš abiejų pusių aptepame marinatu: lygiomis dalimis sumaišome granatų sulčių padažą ir vandenį. Dedame į įkaitintą keptuvę ir paskrudiname. 4. Moliūgas paruošiamas taip: nupjauname maždaug 1/3 viršaus su kotu, kad atrodytų tarsi puodas su dangčiu. Moliūgą išskobiame: sėklas išimame ir truputėlį paploniname pačias sieneles, bet ne per daug – turėtų likti apie 1,5 cm storio. Kotelį apvyniojame folija, kad nesudegtų. 5. Į moliūgo dugną sluoksniais klojame sprandinės kepsnius, daržoves, tada vėl kepsnius ir vėl daržoves. Išeis du arba trys sluoksniai – priklausys nuo moliūgo dydžio. 6. Uždengiame ir valandą arba pusantros kepame 180 °C orkaitėje. Kepimo laikas taip pat priklauso nuo moliūgo dydžio – po valandos kepimo reikia patikrinti, ar iškepęs moliūgo minkštimas ir mėsa.

Kepsniams aptepti naudoju turkišką granatų sulčių padažą. Tai toks koncentruotas, tirštas padažas, kurio visuomet gaunu lauktuvių iš Turkijos. Bet jo yra pirkti ir specializuotose parduotuvėse ar didesniuose prekybos centruose Lietuvoje. Tuo marinatu aptepus mėsą, ji gražiai apskrunda. Gal tinka ir koks nors kepsnių padažas. Bet, jei jokio savo patikrinto gero padažo neturite, galima nenaudoti nieko.

Toks patiekalas ne tik labai skanus, bet dar ir sveikas, nes mėsa valgoma su troškintomis daržovėmis – moliūgo minkštimas su pastarnokais bei morkomis puikiai atstoja visą garnyrą.

Sviestini� maisto herojus

Reikės: • nedidelio (apie 1 kg) sviestinio moliūgo • 150 g rudųjų pievagrybių • kelių saulėje džiovintų pomidorų • 1 svogūno • 1 vidutinės morkos • lapinio saliero stiebo (jei savų neturiu, nededu, būna skanu ir be jo) • apie 100–150 g tarkuoto sūrio (visada naudoju tokį, kokį turiu namuose – fermentinį arba čederio) • šlakelio aliejaus • druskos

moliūgas su vegetarišku įdaru Gardus patiekalas be mėsos. Valgant plona moliūgo žievelė lieka lėkštėje, nes labai skanu skobti iškepusį minkštimą su sultingu daržovių įdaru.

patarimas

Man dažnai lieka įdaro, nenutaikau kiekio. Gal reikėtų dar drastiškiau skobti moliūgą, bet man jis taip pat skanus, tad aš palieku gana storą: sienelės būna 1,5 cm, o vietomis ir 2 cm storio.

1. Nuplautą moliūgą išilgai perpjauname pusiau, išskobiame sėklas (patogiausia tai daryti ledų šaukštu) ir šiek tiek minkštimo, kad atsirastų vietos įdarui, nes jos praktiškai nebūna. 2. Vidų patriname žiupsniu druskos, aptepame šlakeliu aliejaus ir dedame į iki 180 °C įkaitintą orkaitę, kad keptų, kol paruošime įdarą. Tegu apie 20 min. pakepa orkaitėje. 3. Įdarą kepame keptuvėje su šlakeliu aliejaus: pirmiausia apkepame smulkiai pjaustytą svogūną, smulkintą saliero stiebą ir šiaudeliais supjaustytą morką. Tada beriame grybus – aš juos pjaustau stambiai, kad nepavirstų visiška koše. 4. Supjaustytus džiovintus pomidorus dedame pačiame gale, prieš krečiant viską į moliūgą. 5. Sudėjus įdarą, dar apie pusvalandį kepame orkaitėje. Svarbu, kad iškeptų visas moliūgas, tad reikia tikrinti minkštimą. Sūrį barstome pačioje pabaigoje – padengiame visą viršų.

Šokoladiniai moliūgų Tai mano atrastas ir labai pamėgtas vienos norvegės daržininkės receptas. Tik ji siūlo Hokaido moliūgus, o aš kepu iš kitokių. Tinka aliejinis, sviestinis arba didysis moliūgas. Viduje keksiukai būna drėgni, kaip koks šokoladainis (brownie), o moliūgo skonio nejusti nė iš tolo.

Reikės: • 1–1,2 kg sveriančio moliūgo • 60 ml kokosų aliejaus (4–5 šaukštų) • trupučio sviesto (apie 20–30 g) • 2 kiaušinių • cinamono, maltų gvazdikėlių, imbiero, kardamono • 130 ml (apie 90 g) speltų miltų • 150 ml (apie 70 g) kakavos miltelių • 120 ml (apie 130 g) cukraus • 1 šaukštelio vanilinio cukraus • 0,5 šaukštelio sodos • 1/4 šaukštelio druskos • mėgstamų pasmulkintų riešutų, razinų, džiovintų spanguolių, apelsinų cukatų

�e�siu�ai

1. Moliūgą perpjauname, išimame sėklas. Jeigu didelis, naudosime tik dalį, bet moliūgų masės galima pasiruošti daugiau, užšaldyti ir turėti kitam kepimui. 2. Moliūgą pasmulkiname su visa žieve, ant kiekvieno gabaliuko dedame po šiek tiek sviesto, barstome šiek tiek cinamono, maltų gvazdikėlių, imbiero, kardamono. Kepame 180 °C orkaitėje, kol suminkštėja ir lengvai šaukštu galima nugremžti nuo žievės. Kiek laiko keps, priklausys nuo gabaliukų dydžio. Iškepusią moliūgo masę nugramdome nuo žievės ir susmulkiname trintuvu. 3. Ištirpiname kokosų aliejų. Jei neturite, galima naudoti sviestą ar kokį kitą aliejų, bet kokosai suteikia subtilų prieskonį. 4. Lengvai suplakame 2 kiaušinius. Juos pilame į 500 ml moliūgų masės. Ten pat – pravėsusį kokosų aliejų. Viską išmaišome. 5. Atskirame inde sumaišome birius produktus ir beriame juos į moliūgų ir kiaušinių masę. Dar kartą gerai išmaišome. Aš viską atlieku plakikliu.

6. Pagal skonį beriame pasmulkintų razinų ar džiovintų spanguolių, mėgstamų riešutų. Aš beriu apelsinų cukatų. 7. Kepame 180 °C orkaitėje apie 30 minučių.

Keksiukus esu kepusi ir tingiuoju būdu – atšildytą aliejinį moliūgą iš akies paprieskoniavau ir sutryniau net nekeptą, žalią. Keksiukai išėjo tokie pat skanūs. Nedrįsiu teigti, kad konsistencija buvo lygiai tokia pati, bet nustebau, nes kepinys nesukrito.

Jei lieka tyrės, keletą dienų laikau ją šaldytuve – vėliau sunaudoju kepdama blynus.

Ar tyrei moliūgas iškepė, tikrinu taip: šakutė turi įsmigti iki žievės, o minkštimas nuo jos turi visai lengvai nusiimti. Moliūgą pjaustau laiveliais, ne visai smulkiai, bet ir ne puselėmis. Didesnius gabaliukus lengviau suprieskoniuoti ir pasviestuoti.

Varš�e·s apkepas su moliūgais

Prisiminkite šį receptą ne tik tuomet, kai šaldytuve rasite liūdintį gabalą moliūgo. Saldus moliūgas ir sodraus skonio „Dvaro“ varškė taip gerai dera, kad norisi kabinti šaukštą po šaukšto. Šis greitai pagaminamas apkepas – tikra varškės mėgėjų svajonė ir dar viena puiki galimybė kasdien suvalgyti daugiau daržovių.

re kla mi ni s p roj e ktas

Reikės: • 500 g „Dvaro“ varškės (9 proc. riebumo) • 400 g moliūgų • 3 kiaušinių • 4 šaukštų miltų • šaukšto smulkiai tarkuotos apelsinų arba citrinų žievelės • 5 šaukštų cukraus • 0,5 šaukštelio druskos • 2 saujų džiovintų spanguolių • „Dvaro“ sviesto formai patepti 1. Moliūgą sutarkuojame – jei norite, kad gabalėliai būtų didesni, tiks burokinė tarka, o jei norite, kad jie kepdami išsileistų, tarkuokite smulkiau. 2. Kiaušinius lengvai paplakame su cukrumi ir druska. Sudedame varškę, miltus, moliūgų tarkius, džiovintas spanguoles, citrinos arba apelsino žievelę ir gerai išmaišome. 3. Keraminę kepimo skardą ištepame sviestu ir sudedame varškės masę. Ant viršaus galime užpjaustyti šiek tiek „Dvaro“ sviesto gabalėlių, kad kepant susidarytų plutelė. 4. Šauname į 180 °C orkaitę ir kepame apie pusvalandį.

Skaniausia valgyti su riebia „Dvaro“ grietine ir uogiene ar rudeninėmis avietėmis. BEATA NICHOLSON

JOANA BURN

-gu sa�oto� Moliu ‘ maisto herojus

žalio, neapdoroto sviestinio moliūgo reabilitavimas Būtina, kad moliūgai, iš kurių ruošime salotas, būtų visiškai subrendę, todėl šias salotas geriausiai gaminti iš savo augintų ir nuėmus derlių namuose bent mėnesį laikytų moliūgų. Tada juose visos medžiagos ir vitaminai bus susibalansavę. Perkant moliūgus parduotuvėje, jie gali būti neseniai sunokę ir nesubrendę.

Iš nurodyto kiekio išeina po 2 porcijas kiekvienų salotų.

Salotos su laminarijomis (džiovintais jūrų kopūstais)

Reikės: • 10 g džiovintų jūrų kopūstų (iš vakaro užmerkiame juos vandenyje) • 2 vidutinio dydžio morkų • panašaus kiekio, kaip morkų, sviestinio moliūgo (morkas galima sverti, bet aš nesismulkinu) • šaltai spausto sezamų sėklų arba kito mėgstamo aliejaus • žiupsnelio druskos Morkas ir sviestinį moliūgą sutarkuojame smulkia burokine tarka. Viską sumaišome ir užpilame mėgstamu aliejumi. Aš naudoju būtent šaltai spaustą sezamų sėklų aliejų, nes jis suteikia ypatingo kvapo ir skonio. Beriame žiupsnelį druskos. Kitų prieskonių nededu, kad neužgožtų esamų skonių. Moliūgas labai dera su morkomis.

Salotos su pastarnokais Reikės: • lygiomis dalimis morkų, moliūgų ir pastarnokų Vietoje laminarijų tiek pat, kiek morkų ir moliūgų, dedame pastarnokų. Skaniname aliejumi (man šis variantas ne taip patinka, nes jis labiau tinka gavėniai). Galima pagardinti tokiu padažu: sumaišome šaukštą natūralaus jogurto, šaukštą majonezo, žiupsnelį druskos, šaukštelį citrinų sulčių.

patarimas

Šioms abiem salotoms paskaninti labai tinka sėklos: kanapių branduoliai, ispaninių šalavijų sėklos, kepintos saulėgrąžos, sezamai.

keliauk ir ragauk

�ietuvoje

Į SAUGIĄ IR GARDŽIĄ KELIONĘ SAVO VIRTUVĖJE – SU GARSIAUSIAIS ŠEFAIS Į ITALIJĄ

RIZOTAS SU BARAVYKAIS pagal Gian Luca Demarco Italijoje ruduo kaip ir Lietuvoje – turtingas ir spalvingas, sklidinas gėrybių ir skonių. Ateina metas, kai norisi vėl grįžti į virtuvę, gaminti ir su visa šeima džiaugtis gausiu derliumi. Šefas Gian Luca dalijasi receptu, kuris veikia lyg meditacija – pili sultinį, maišai ir maišai, vėl pili ir žiūri, kaip ryžiai su sultiniu susijungia į šilkinės tekstūros rizotą. O jau tas magiškas baravykų kvapas… „Vieną kartą, kai jau gyvenau Lietuvoje, tėvas per Kalėdas padovanojo iš Italijos atvežtų džiovintų baravykų ir sako: „Va, paragauk, kad žinotum, kokio skonio turi būti tikri baravykai.“ Pasižiūriu etiketę – „Made in Lithuania“. Juokėmės abu ilgai ir ta proga pasidarėme šio rizoto su po Italiją pakeliavusiais lietuviškais grybais.

GIAN LUCA DEMARCO virtuvės šefas, kulinarijos studijos „Rūpi“ vadovas

JORŪNĖ PAUŽIENĖ

GIAN LUCA DEMARCO

Geram rizotui būtina optimali kaitra. Kaitra tinkama tada, kai rizoto paviršiuje matome labai mažų, greitai sproginėjančių oro burbuliukų. Sultinio vėl įpilti reikia tuomet, kai rizoto konsistencija pasidaro per tiršta – jis turi maišytis „minkštai“, būti šlapokas, kreminės tekstūros. Jei pradeda svilti arba padidėja burbulai, vadinasi, per aukšta temperatūra arba liko per mažai skysčio.

ROBERTAS DASKEVIČIUS

Be abejonės, visi reveransai už šio rizoto skonį yra skirti grybų karaliams baravykams. O kad patiekalu būtų galima tikrai mėgautis, gaminant būtina sužiūrėti, kad rizotas būtų ne birus, o kremiškas, šilkinis. Juk maisto tekstūra suteikia lygiai tiek pat malonumo kaip ir skonis! Esu kilęs iš Šiaurės regiono, pas mus ruduo yra turtingiausias metas: dera grybai, granatai, figos, vynuogės, vynas, trumai, paprikos, o ir sūriai patys geriausi būna būtent rudenį. Žmonės tarsi iš naujo atgimsta ir atranda naują skonių bangą. Oras jau būna švelnus, nebekaršta, galima maistu ir gėrimais mėgautis lauke. Visas regionas būna pilnas gėrybių, maisto švenčių ir žmonės tiesiog mėgaujasi vėlyvojo derliaus dovanomis. Mūsų šeimoje ruduo asocijuojasi su kaštonais – didžiausia tradicija yra eiti į mišką rinkti kaštonų ir tuomet juos kepti ant laužo, senovinėje keptuvėje. Ruduo man taip pat siejasi su trumais. Pamenu nuo vaikystės, kai tėtis dar buvo gyvas, visi kartu per trumų šventę eidavome į restoraną ir ragaudavome visus patiekalus su trumais. Taip pat šeimoje labai mėgstame liepžiedžių arbatą, gaminamės ją su daug medaus. Ir padeda išgydyti pašalusią gerklę, ir šiaip be galo skanu ją gerti vakarais su šeima.“

Rizotas su baravykais 4–6 porcijoms reikės: • 1 svogūno • ypač gryno alyvuogių aliejaus • 500 g ryžių Carnaroli (ar kitų apvalių ryžių) • 60–100 ml sauso baltojo vyno • 100 g nesmulkintų džiovintų baravykų (jei turime šviežių – puiku!) • 100 g sviesto • 150 g parmezano • 25 g plokščialapių petražolių • druskos

Daržovių sultiniui: • 2 svogūnų • 2 morkų • 2 saliero lapkočių • 2–3 litrų vandens

1. Pasigaminame sultinį. Į puodą su verdančiu vandeniu sudedame nuvalytas nesmulkintas daržoves ir verdame 25 minutes, nuo viršaus vis nuimdami putą. Tada viską perkošiame, kad sultinys būtų skaidrus. 2. Dviem samčiais verdančio sultinio užpilame džiovintus baravykus ir paliekame pailsėti 15 minučių. Jei grybai neapsemti, įpilame dar ir karšto vandens. Jei naudojame šviežius baravykus, juos nuvalytus ir supjaustytus pakepiname ant sviesto. 3. Keptuvėje įkaitiname kokius 3 šaukštus aliejaus ir ant vidutinės ugnies pakepiname smulkiai pjaustytą svogūną, kol įgis gražią auksinę spalvą. Beriame ryžius, maksimaliai padidiname kaitrą ir nuolatos maišydami ryžius apkepame. 4. Po poros minučių pamatome, kad ryžiai pradeda skaidrėti, matinė lieka tik šerdelė. Tuomet supilame vyną, neišsigąskite – pakils nemažai dūmų, taip išgaruoja alkoholis, o ryžiai įgyja rizotui būdingos rūgštelės: ji turi būti ir tik vynas ją gali suteikti. 5. Vynui susigėrus į ryžius, kaitrą sumažiname ir pradedame po truputį pilti karšto sultinio – po kokį samtį. Ruošiamą rizotą nuolat maišome. 6. Praėjus dviem trečdaliams ryžių virimo laiko – apie 15 minučių, ragaujame. Jei dar kieta, bet jau įmanoma kramtyti, sudedame išmirkusius nusunktus grybus, pasūdome ir toliau, nuolatos maišydami, sultiniu ir perkoštu skysčiu, kuriame mirko baravykai, reguliuodami kremiškumą kepame, kol ryžiai taps al dente. 7. Išjungiame ugnį, sudedame petražoles, tarkuotą parmezaną, sviestą, uždengiame ir 3–4 minutes palaukiame, kad rizotas pailsėtų. Tada atidengiame, gerai išmaišome ir patiekiame.

keliauk ir ragauk Į INDIJĄ

ŽUVIES IR JŪRŲ GĖRYBIŲ KARIS IŠ GOA pagal Gaspar Fernandes

GASPAR FERNANDES restorano „Gaspar’s“ šefas Iš Goa, pačios mažiausios Indijos valstijos, kilęs talentingas virtuvės šefas Gaspar gamina visus pojūčius pažadinantį maistą. Jo patiekalų kvapai, skoniai ir spalvos nukelia toli toli, dovanoja nuotykį, apie kurį nesvajojai. O karis, kurį jis siūlo pasigaminti, toks, kokį dar vaikystėje valgydavo ir gimtinėje. „Man patinka neapsunkinti dalykų – toks ir šio kario receptas. Tai patiekalas, kurį daug kartų valgiau namuose Goa. Jis skanus su bet kokia žuvimi ar jūrų gėrybėmis. Šis karis pilnas skonių, prieskoniai jame subalansuoti. O geriausia tai, kad jį labai lengva paruošti, visus ingredientus galima rasti Lietuvoje. Aš esu kilęs iš Goa valstijos, kuri labai skiriasi nuo likusios Indijos ir kultūra, aprangos stiliumi, religija, kalba, kultūriniu palikimu, ir gyvenimo būdu. Šį skirtumą lėmė portugalų įtaka kolonijiniais laikais. Goa – tarytum saulėtos Europos ir Indijos mišinys. Goa virtuvė unikali, skiriasi nuo likusios Indijos virtuvės. Joje – žuvies, jūrų gėrybių, kiaulienos ir jautienos patiekalai. Kadangi Goa dominuoja dvi religijos – katalikybė ir hinduizmas, yra ir dvi virtuvės šakos: katalikiška ir hinduistų. Aš esu užaugęs katalikų šeimoje, o Goa katalikų kulinarijos tradicijai didžiulę įtaką turėjo portugalai, kurie šią provinciją valdė 400 metų. Tai matyti ir iš ingredientų, kuriuos naudojame patiekaluose: aitriosios paprikos, kokosai, kokosų cukrus ir actas, raudonieji ryžiai, šviežios žolelės ir, žinoma, žuvis bei jūrų gėrybės.

JORŪNĖ PAUŽIENĖ

GASPAR’S FERNANDES

Skanus maistas ir jo gaminimas užkoduotas mano DNR. Kolonijiniais laikais mano senelis dirbo Portugalijos karališkosios šeimos atstovo virėju. Kai augau, mano mama turėjo maitinimo verslą – ruošė vaišes vestuvėms, gimtadieniams ir kitoms šventėms, kuriose kartais dalyvaudavo iki 3 tūkst. žmonių. Padėdavau jai rinkti laukines žoleles, valyti kokosus. Beje, ir mano tėtis yra puikus virėjas – kai ką gamina geriau nei mama. Taigi, nuo vaikystės visuomet buvau apsuptas gero maisto ir gaminimo kultūros. Augau žinodamas, kad norėsiu būti šefas – esu laimingas, kai gaminu. Man labai patinka žmones pradžiuginti savo paruoštu maistu, dovanoti jiems naują patirtį. Jaučiu atsakomybę atstovauti Goa valstijai Lietuvoje ir tikiuosi palikti indėlį Goa virtuvės tradicijoje. Beje, ir savo patiekalams restorane

Vilniuje naudoju daug prieskonių, kuriuos perkame Indijoje ar Goa – įskaitant mūsų slaptą prieskonių mišinį. Nors meniu keičiame du kartus per metus, derindami pagal sezoną, kai kurie meniu hitai lieka, nes svečiai ateina paragauti būtent jų. Tai – mūsų karis su vištiena ir krevetėmis, kurį ruošiame pagal mano mamos receptą. Taip pat portugališko stiliaus krevetės su česnakais ir vištienos tikka. Taip pat ir didkepsnis, jis labai aromatingas, nes pagardintas mūsų ypatingaisiais prieskoniais. Labai smagu, kad mūsų restorano svečiai domisi tuo, ką ragauja. Klausia, iš kur atkeliavo patiekalo ingredientai, kokios patiekalų atsiradimo istorijos. Lietuvoje maisto sfera gerokai pasikeitė per 5–6 metus, žmonės labiau pamėgo patiekalus su daugiau prieskonių. Džiaugiuosi, kad galėjau prisidėti prie maisto kultūros plėtros. “

Buro�ė�iai su malonia rūgštele

„Spilva“ marinuoti burokėliai „Klasika“ supjaustyti taip, kad neliktų ilgų nepatogių šiaudelių, kurie dažnai krinta iš šaukšto ar tiesiog nepatogūs valgyti. Todėl šis produktas yra jau pamėgtas ir itin plačiai naudojamas Lietuvoje.

Trumpais šiaudeliais supjaustyti „Spilva“ burokėliai puikiausiai išlaiko pradinę išvaizdą, gali būti naudojami ne tik sriuboms, bet ir salotoms, garnyrui.

„Spilva“ burokėliai yra ryškios spalvos, todėl ir šaltibarščiai, ir barščiai visuomet bus gražūs, ryškūs.

Visi „Spilva“ konservuoti produktai gaminami tik iš šviežių ir rūpestingai atrinktų daržovių pagal vartotojų pamėgtas receptūras.

reklami ni s p roj e ktas

Tikiu, kad visi turite mėgstamiausių šaltibarščių receptų ir ingredientų. Aš šaltibarščiams naudoju ir mano krikšto mamos namie marinuotus burokėlius su obuolių sultimis, bet tada papildomai pilu acto, o marinuoti „Spilva“ burokėliai „Klasika“ yra tiesiog tobuli. Jie tokio gero rūgštumo, kad šaltibarščiai su jais būna kaip tik tokie, kokius aš mėgstu, – ir stiprūs, ir ryškūs! Daug bandžiau, daug ragavau, todėl drąsiai sakau – marinuoti „Spilva“ burokėliai, agurkėliai ir paprikos man yra skaniausi ir geriausi.

BEATA NICHOLSON

JUSTINA RAMANAUSKIENĖ

Žuvies ir jūrų gėrybių karis iš Goa 2 porcijoms reikės: • 200 g krevečių • 200 g menkės ar kitos žuvies • 200 g midijų • 25 g šviežių kalendrų • 10 g šviežių imbierų • 3 česnako skiltelių • 2 šaukštelių kalendrų sėklų • 1–2 kubeliais supjaustytų pomidorų • 250 ml kokosų pieno • 1 šviežios aitriosios paprikos (žalios ar raudonos) • 2 šaukštelių maltos ciberžolės • 1 šaukštelio juodųjų garstyčių sėklų

• 2 • 1

lauro lapelių šaukštelio kardamono ankščių arba malto kardamono • 1 žaliosios citrinos • 3 didelių pusžiedžiais supjaustytų svogūnų • 150 ml kokosų arba saulėgrąžų aliejaus • 250 ml vandens prieskonių pastai ir dar 100 ml vandens troškinti • 1–2 šaukštelių juodųjų pipirų • 1–2 šaukštelių maltų aitriųjų paprikų (nebūtina, jei nenorite labai aštraus kario) • druskos

1. Pusę aliejaus kiekio supilame į vidutinio dydžio keptuvę, kaitiname ant vidutinės liepsnos. 2. Aliejui įkaitus, sudedame pusžiedžiais supjaustytus svogūnus, garstyčių sėklas, kardamono ankštis, kalendrų sėklas, pipirus, lauro lapus, sukapotą aitriąją papriką. Maišydami kepiname, kol svogūnai gražiai pageltonuoja ar kiek parunda. 3. Tuomet sudedame smulkintus pomidorus, sukapotus imbierus ir česnakus, ciberžolės miltelius, maltas aitriąsias paprikas (jei naudojame). Maišydami kepiname 6–7 minutes. 4. Tuomet visą masę suverčiame į maisto trintuvą ir triname su 250 ml vandens, kol susitrina į vienalytę masę. 5. Į kitą, didesnę keptuvę supilame likusį aliejų ir prieskonių pastą. Kepame vis pamaišydami 7–8 minutes, svarbu, kad nepridegtų. 6. Žuvies gabalėlius, krevetes ir midijas sudedame į keptuvę ir gerai išmaišome. 7. Supilame kokosų pieną, vandenį, pasūdome, uždengiame ir troškiname 8–10 minučių, kol žuvis ir krevetės išverda, o midijos atveria geldeles. Jeigu jūsų pasirinkta keptuvė neturi dangčio, uždenkite aliuminio foliją. 8. Viskam išvirus, įspaudžiame pusės citrinos sultis ir beriame šviežias kapotas kalendras. 9. Valgome su virtais basmati ryžiais ar duona su traškia pluta.

patarimas

Šiam kariui galite rinktis tokią žuvį ir tokias jūrų gėrybes, kokias mėgstate ir kokių pavyksta gauti.

100

Kokosų pieno sriuba su moliūgais ir krevetėmis Savaitgalį ar ilgesnį vakarą praleisite Tailande, jei išsivirsite šios sriubos – tradiciškai su makaronais, krevetėmis ir būtinai kokosų pienu. Imbiero, „Mango Curry“, kalendrų aromatas vėsesnį rudens vakarą tikrai sušildys lyg mėgstamiausia antklodė. Garantuotas bilietas ten, kur vasariškai šilta.

Reikės: • 2 pakuočių „Santa Maria“ kokosų gėrimo „Coconut Milk Original“ (18 % riebumo) • 2 šaukštelių „Santa Maria“ prieskonių mišinio „Mango Curry“ • mažo gabalėlio šviežio imbiero • pakelio „Santa Maria“ makaronų „Egg Noodles“ • kelių saujų lukštentų krevečių

• 1,5

l vištienos arba žuvies sultinio • 250 g moliūgų • šviežių kalendrų • žaliosios citrinos • šlakelio aliejaus

1. Užverdame vandenį, sudedame „Santa Maria“ makaronus ir paverdame 3 min. Nusunkiame ir nuplauname šaltu vandeniu. 2. Storadugniame puode įkaitiname šlakelį aliejaus, sudedame tarkuotą imbierą ir „Mango Curry“ prieskonius, maišydami kelias minutes pakepame. Sudedame kubeliais pjaustytą moliūgą ir dar minutę maišydami pakepame. 3. Į puodą supilame sultinį ir „Santa Maria“ kokosų gėrimą. Paverdame 10 min., kol moliūgai ims minkštėti. Tada sudedame krevetes ir dar kelias minutes paverdame. 4. Į dubenėlį dedame porciją makaronų, pilame karštą sultinį su krevetėmis ir moliūgais, pabarstome kapotomis kalendromis. Patiekiame su skiltele žaliosios citrinos – jos sultys dar labiau paryškina sriubos skonį.

re kla mi ni s p roj e ktas

Malonaus saldaus skonio „Santa Maria“ kokosų gėrimo yra trijų skirtingų rūšių, jos skiriasi riebumu ir tirštumu, tad galite rinktis pagal savo skonį ir gaminamą patiekalą. „Santa Maria“ kokosų gėrimai 250 ml tetrapako pakuotėse išsiskiria puikia sudėtimi – jį sudaro tik presuotas kokosų minkštimas ir vanduo. Beje, jei vengiate glitimo, makaronus su kiaušiniais šiame patiekale galite pakeisti „Santa Maria“ ryžių makaronais „Rice Noodles“.

101

keliauk ir ragauk Į KORĖJĄ

KIMČI – FERMENTUOTI KORĖJIETIŠKI KOPŪSTAI pagal Martyną Praškevičių

MARTYNAS PRAŠKEVIČIUS restorano „Džiaugsmas“ šefas ir įkūrėjas Restorane „Džiaugsmas“ Martynas lankytojus kviečia į nepamirštamą kulinarinę kelionę. Į restorano virtuvę iš Lietuvos ūkių plūsta kokybiškiausi produktai, o tuomet lėkštėse jie sužiba naujomis spalvomis – įkvėpimo žinomas šefas semiasi iš įvairiausių šalių virtuvių. Atradimo džiaugsmas, kulinarinė kelionė – toks tikslas užkoduotas ir Martyno restorano pavadinime. Tiesa, pats šefas prisipažįsta, kad jo namuose karaliauja Azijos skoniai. Jums siūlo būtinai pamėginti paruošti gilias tradicijas turinčių fermentuotų kopūstų – kimči. Skaičiuojama, kad vienas korėjietis per metus kimči suvalgo net 18 kilogramų! „Kimči yra nesibaigiantis mano projektas, kuris kiekvieną kartą pavyksta vis kitaip. Nors, atrodo, ruošiu viską taip pat, galutinis skonis dažniausiai išeina naujas. Pirmą kartą kimči padariau prieš daug metų: išmokau taip paruošti fermentuotus kopūstus, kai dirbau viename azijietiškame restorane Vilniuje. Dabar labai dažnai taip juos ruošiu, jų beveik visada galima rasti mano namų šaldytuve. Tiesa, tobulo kimči recepto vis dar ieškau. Kartais sugalvoju naują improvizaciją – įdedu džiovintų krevečių ar kalmarų, šviežių imbierų.

102

JORŪNĖ PAUŽIENĖ

MARTYNAS PRAŠKEVIČIUS

Fermentuotus kopūstus galima valgyti ir vienus, ir pasiruošti su jais kitų patiekalų. Mes namuose kartais verdame paprastą sriubą: pasiruošiame japoniško daši sultinio iš džiovintos žuvies, dedame fermentuotų kopūstų, šitakių, tofu gabalėlių. Ši sriuba ir greitai išverdama, ir labai skani.

sezamų aliejus, ponzu padažas, terijakis, austrių padažas.

Su kimči kepame azijietiškus makaronus ir ryžius. Kepant ryžius su kopūstais, galima įmušti ir kiaušinį.

Pavyzdžiui, valgome žalią žuvį su ponzu padažu (tai tamsus japoniškas citrinų padažas – red. past.), kurio galima lengvai pasigaminti ir patiems. O kokios geriausios žuvies tą dieną gauni, tokią ir paruoši.

Mano namuose tikrai galima rasti daug azijietiškų dalykų iš japonų ir korėjiečių virtuvės, taip pat šiek tiek iš tailandiečių. Tačiau bene labiausiai man prie širdies japonų maistas, ingredientai:

JOANA BURN

Toks maistas man artimiausias, nes nėra sudėtingai paruošiamas, turi labai gilų skonį. Kai po darbo grįžti namo, nori skubiai ką nors sumeistrauti. O padaryti taip, kad patiekalas primintų Japoniją, nėra sunku.

Žalią žuvį labai mėgsta ir mano 6 metų sūnus. Jis valgo ir kimči: nors vieni

Kimči Reikės: • 4 pekininių kopūstų • 100 g ryžių miltų • 100 g cukraus • 1 l vandens • 1 svogūno • 1 česnako galvos • 150 g žuvies padažo • 60 g korėjietiškų aitriųjų paprikų „Gochugaru“ • ryšelio svogūnų laiškų • kelių morkų • pankolio • poro • druskos (geriausia rupios)

tie kopūstai jam kiek per aštrūs, kepti su ryžiais labai patinka. Mano vaikas kaip ir visi – yra dalykų, kurių nevalgo. Bet šiaip stengiamės nuo mažens pažindinti su naujais skoniais. Kai keliauju, man ir pačiam patinka paragauti ko nors naujo. Stengiuosi paragauti rauginto maisto – kažkada išbandžiau raugintus agrastus, dabar ir pats juos gaminu. Man patinka ne tik Azijos virtuvė, dievinu ir Meksikos – vilioja meksikietiški prieskoniai, paprasti deriniai, įvairių rūšių kukurūzai. Ir į „Džiaugsmą“ įkvėpimas atkeliauja iš visur. Kone visa produkcija – žuvis,

1. Pekininius kopūstus supjaustome, bet labai nesusmulkiname. Dosniai užbarstome druska ir paliekame kelias valandas, kad gausiai išleistų sultis. Tuomet kopūstus perplauname šaltu vandeniu ir nuvarviname. 2. Pasiruošiame ryžių košę: miltus sumaišome su vandeniu, maišydami užverdame ir supilame cukrų. Maišome, kol cukrus ištirps, o košė pasidarys tiršta ir lipni. 3. Paruoštą ryžių masę sutriname su svogūnu ir česnako skiltelėmis – košė išeis rupesnė. Pilame žuvies padažą, beriame paprikas „Gochugaru“ ir išmaišome. 4. Šiaudeliais susmulkiname svogūnų laiškus, morkas, pankolį ir porą. Sumaišome su pekininiais kopūstais. 5. Visas daržoves rankomis sumaišome su prieskonių mase. Sudedame į stiklainius ir paliekame savaitę rūgti kambario temperatūroje. Kol rūgs, rekomenduojama stiklainius sudėti į plastikinius maišus ir sandariai užrišti.

mėsa, pieno produktai ir daržovės – yra iš Lietuvos, tačiau nebijome ir nelietuviškų ingredientų – sojų, pistacijų. Patiekaluose – akcentai iš skirtingų pasaulio šalių. Kai kas pažįstamo ir kai kas naujo. Pavyzdžiui, turime austrišką šnicelį, ruošiame veršienos smegenėles su ponzu padažu, upėtakį su azijietiškais prieskoniais.

Į kimči galima įmaišyti džiovintų krevečių ar kalmarų, taip pat šviežių imbierų.

Lietuviai ištroškę egzotikos, nori išbandyti naujus skonius, bet kartu mėgsta paprastus dalykus. Gal net nostalgiškus. Todėl restorane populiarus ir šnicelis, ir juodos duonos užkandis su lašinukais ir obuoliene.

Paprikų „Gochugaru“ ar jų pastos galite įsigyti rytietiško maisto parduotuvėse. Jei nerasite, juos pakeiskite aitriųjų paprikų dribsnių ir maltos saldžiosios paprikos mišiniu.

patarimas

103

keliauk ir ragauk Į VIETNAMĄ

PHO SRIUBA

pagal Ngo Anh Quy NGO ANH QUY restorano „Saigon“ virtuvės šefas

Kai lietingi rudens orai Lietuvoje nelepina ar ima žnaibytis šaltukas, niekas taip maloniai nesušildo kaip sriuba. Vietnamiečiai pho – sodrų, kvapų sultinį su mėsa, žolelėmis ir ryžių makaronais – valgo ištisus metus, net alinant karščiui. Keliavusieji po Vietnamą tikrai prisimins gatvėse kunkuliuojančius puodus sultinio, lyg rūkas tvyrantį prieskonių kvapą. Visi šie vaizdai tarsi atgyja, kai Vilniuje ragauji Quy paruoštą pho: keli šaukštai kvapaus sultinio ir norisi užsimerkti – tu jau kažkur Hanojaus gatvėje. „Pho sriuba yra tradicinis vietnamietiškas patiekalas. Tai soti, intensyvaus skonio sriuba, pagardinta prieskoninėmis žolelėmis. Vietname ją valgome ir pusryčiams, ir pietums, ir vakarienei. Mes ja tikrai didžiuojamės! Todėl labai malonu ir jūsų tautą supažindinti su šiuo patiekalu. Aš į Lietuvą atvykau prieš dvejus metus. Čia įsidarbinti man pasiūlė restorane jau dirbusi virtuvės šefė. Nedvejodamas sutikau – siūlomos sąlygos buvo labai geros, be to, norėjosi aprūpinti Vietname likusią šeimą. Anksčiau Vietname taip pat dirbau restorane. Tad labai džiaugiausi ir dėl to, kad galėjau savo kulinarinę kultūrą atsivežti į kitą šalį ir čia ją puoselėti. Prisipažinsiu, kad vos atvykus į Vilnių man buvo be galo keista. Visgi patekau į visiškai kitą kultūrą: svetima kalba, kitokie žmonės, kitokia architektūra... Prireikė daug laiko, kad čia apsiprasčiau, pajusčiau kitokį gyvenimo ritmą. Vis dėlto bene sunkiausia man buvo gyventi toli nuo šeimos – mes Vietname visi esame labai artimi. Tačiau šią

104

JORŪNĖ PAUŽIENĖ

RESTORANAS „SAIGON“

tuštumą užpildė galimybė realizuoti savo gebėjimus, plėsti lietuvių žinias apie Vietnamo virtuvę, kurti maistą, kuris man toks artimas širdžiai. Beje, prie lietuviško maisto visgi nepripratau. Lieku ištikimas Vietnamo virtuvei. Galbūt tai – mano kraujyje. Mums, vietnamiečiams, patinka gausybė prieskoninių žolelių, intensyvesni skoniai – kaip pho sriuboje. Svarbiausia sudedamoji pho sriubos dalis yra natūralus sultinys. Restorane „Saigon“ visus sultinius verdame vidutiniškai apie 9 valandas, kad būtų išgautas kuo sodresnis skonis. Taip pat labai svarbu geros

JOANA BURN

kokybės ryžių makaronai. Tiesa, čia jų neperkame – užsisakome Vietname, kad patiekalams suteiktume kuo daugiau autentiškumo. Iš Vietnamo atsigabename ir daugiau produktų: įvairių prieskonių, padažų, arbatų, tradicinės kavos. Pho sriubai naudojame žuvies padažą iš Vietnamo, žvaigždinius anyžius, ryžių makaronus. Daržovės ir mėsa Lietuvoje yra geros kokybės, todėl šiuos produktus naudojame lietuviškus. Kas svarbiausia verdant sultinį? Neabejotinai – kantrybė. O visa kita – malonumas, nes patiekalas pagaminamas ypač greitai.“

Pho sriuba Reikės: • 1 vidutinio dydžio vištos • 1 didelio svogūno (apie 120 g) • 80 g šviežios imbiero šaknies • 100 ml žuvies padažo • žvaigždinio anyžiaus • juodųjų pipirų žirnelių • rupios druskos • cukraus • ryžių makaronų • svogūnų laiškų, kalendrų, bazilikų • žaliųjų citrinų • aitriosios paprikos • česnakų acto Česnakų actui: aitriosios paprikos ir česnako griežinėlius užpilkite obuolių ar paprastu actu, palaikykite, kad prisigertų skonio.

1. Vidutinio dydžio vištą nuplauname po tekančiu šaltu vandeniu ir įtriname rupia druska. Triname stiprokai, kad pasišalintų visi nešvarumai. Nuplauname po tekančiu drungnu vandeniu, tada procedūrą pakartojame. Supjaustome gabaliukais, krūtinėlę išpjauname ir atidedame, o kitas dalis puode užpilame 3 litrais šalto vandens. 2. Vieną didelį svogūną, imbiero šaknį, žvaigždinį anyžių, juoduosius pipirus nuplauname po tekančiu vandeniu, nusausiname, svogūną perpjauname į dvi dalis, imbierą – į tris ir kepiname ant indukcinės viryklės didžiausios kaitros, taip pat kepiname ir žvaigždinį anyžių bei juoduosius pipirus. Svogūnas ir imbieras turi stiprokai apskrusti, net pajuosti, prieskoniai negali sudegti, juos išimame pirmus ir dedame į puodą su mėsa. Kai svogūnas ir imbieras gerai paskrunda, nuplauname juos po tekančiu vandeniu, patrindami padegusias vienas, svogūną nulupame. Juos taip pat dedame į puodą. Sudedame apie 2 valgomuosius šaukštus druskos bei tiek pat šaukštų cukraus. Cukraus ir druskos kiekį pareguliuokite vėliau, kai sultinio virimas artės prie pabaigos.

3. Dabar – skaidraus sultinio triukas. Sudėję visus minėtus produktus į vandenį (vištieną, imbierą, svogūną, juoduosius pipirus, žvaigždinį anyžių), ant pačios stipriausios kaitros verdame, kol vanduo užvirs, o tuo metu nepaliekame puodo, stovime ir uoliai samčiu nugriebiame pasirodančias putas. Tai sudėtingiausias momentas, nes reikalauja šiek tiek kantrybės. Sriubai ėmus virti, sumažiname kaitrą iki žemos. (Mūsų indukcinė viryklė turi 9 lygius, tad sumažiname iki 4.) Sultinys švelniai garuodamas verda be didesnių oro burbulų. Patikriname, ar tikrai nugriebėme visas putas, ir uždengiame dangčiu. Jei po dangčiu sultinys ims burbuliuoti, dar sumažiname kaitrą. Taip verdame 2–3 valandas vis patikrindami, ar neatsirado naujų putų. 4. Po dviejų valandų į sultinį įdedame vištienos krūtinėlę, nes būtent su ja patiekiame sriubą. Verdame dar 30 minučių, nugriebiame putas. Krūtinėlę ištraukiame, kad atvėstų. Supjaustome griežinėliais.

5. Sultiniui verdant ir dėl putų šalinimo praradome apie litrą vandens, tad užverdame litrą vandens ir supilame jį į sultinį, tada supilame žuvies padažą, patikriname cukraus ir druskos pusiausvyrą. Mes įdėjome dar pusę šaukšto druskos – paragavus sultinio, turi būti lyg šiek tiek sūroka jį valgyti vieną, bet kai sudėsite likusius sriubos ingredientus, druska susigers ir į juos. 6. Ryžių makaronus nuplauname ir mirkome 30 laipsnių temperatūros vandenyje 1 valandą arba trumpai paverdame. 7. Ruošiame sriubos dubenėlį: ryžių makaronus nukošiame ir sudedame į sriubos indą, sudedame griežinėliais supjaustytą vištienos krūtinėlę, tada įberiame po gerą valgomąjį šaukštą svogūnų laiškų, kalendrų. Mes dėjome ir šiek tiek šviežių bazilikų. Viskas užpilama verdančiu vištienos sultiniu. Patiekiame su žaliosiomis citrinomis ir aitriosiomis paprikomis, česnakų actu. Jei norime aštriau, dedame daugiau aitriųjų paprikų ir jų padažo.

105

Picu„ švente· restoranuose ir jūsų namuose

„Jurgio ir Drakono“ pica su kumpiu

Rudenį svajojame jaukiai pasisėdėti viduje ir susitikti su tais, kurių išsiilgome per vasaros atostogas. O būnant drauge gera valgyti skanų ir „patogų“ maistą – komforto maistą, kuris ne tik dovanoja sotumo jausmą, bet ir priverčia nusišypsoti.

Siūlome pabandyti išsikepti picą pagal mūsų kepėjos Vaidos parodytą kepimo metodą. Prireiks ne tik orkaitės, bet ir keptuvės! Taip sukursite purų picos pado kraštelį su lengvomis skrudėsių pūslelėmis.

Restoranai „Jurgis ir Drakonas“ siūlo jums patirti visus šiuos malonumus – su draugais ar šeima užsukite suvalgyti pagal seniausias neapolietiškas tradicijas paruoštos picos arba užsisakykite maisto į namus.

Tešlai: • 1 kg picai skirtų miltų (00 tipo) • 2 g šviežių mielių • 600 ml šalto vandens • 30 g druskos

Jau šešerius metus Lietuvoje puoselėjame neapolietiškos picos tradicijas ir džiaugiamės, kad pamėgote tikrą, kokybišką picą, kurios skonis toks pat, kaip keptos Neapolyje. Kaip atpažinti Neapolio vardą garsinančią picą? Tešlą jai maišome tik iš itališkų miltų ir brandiname mažiausiai 12 valandų. O kepame drakonišku karščiu alsuojančiose krosnyse, tad picos pado kraštelis – purus, apkepęs ir su daug skonio suteikiančiomis suskrudusiomis pūslelėmis. Tai – privalomas gerai iškeptos picos atributas.

Padažui: • 100 g konservuotų pomidorų • 1 g druskos

Picai: • 45 g kumpio • 25 g gražgarsčių • 50 g vyšninių pomidorų • 10 g parmezano • 100 g mocarelos • 10 g balzaminio kremo

Picos vidurys – drėgnas ir turtingas: čia saldžiausi itališki pomidorai dainuoja su minkštutėle mocarela. Ir jokių kompromisų dėl kokybės! Restoranuose „Jurgis ir Drakonas“ į picą žvelgiame labai rimtai, tad ruošiame tik iš geriausių ingredientų. Norintiesiems išsikepti picą namuose „Jurgio ir Drakono“ kepėja ir tikra picų meistrė Vaida viską sudėjo į recepto žingsnius.

Beje, tešlą picai teks ruošti gerokai iš anksto – ji turi subręsti. Jeigu neturite laiko, visuomet galite jos įsigyti restoranuose „Jurgis ir Drakonas“. Tik sugalvokite, kiek picų kepsite, ir tešlos kamuoliukų įdėsime jums į namus! Jei norite, galite užsisakyti ir kitų mėgstamų ingredientų – aštrios Kalabrijos ndujos ar „Pepperoni“ dešros, vytinto kumpio. Užsisakyti tokį lauknešėlį galite ir internetu: pasirinkite jums patogiausią restoraną ir susidėkite krepšelį skiltyje „Pasigamink picą pats“. Tuomet liks tik į picos vakarėlį pasikviesti svečių!

106

DOVILĖ JAKŠTAITĖ

re kla mi ni s p roj e ktas

Neslėpsime – namuose išsikepti tikrą neapolietišką picą nėra paprasta. Naminės orkaitės neįkaista taip, kaip tradicinės itališkos krosnys. Štai mūsų penkiuose drakonuose, kurie gyvena restoranuose, temperatūra pakyla net iki 430 °C, o pica iškepa per 60–90 sekundžių. Naminių orkaičių temperatūra daugiausiai pasiekia 250–270 °C. Taigi, kad namuose iškeptume į neapolietišką panašią picą, reikia pasitelkti kelias gudrybes.

RAGAUJAME PICĄ IR JAUČIAMĖS KAIP NEAPOLYJE: Pasigrožime – su pasididžiavimu supjaustome – suvalgome vieną gabaliuką – suvalgome picos vidurį – krašteliais išdažome likusį padažą ir sūrį

107

Pirmiausia iš vakaro pasiruošiame tešlą – geriausia, kad ji iki picos kepimo pastovėtų mažiausiai 8–12 val. Ant darbastalio į kauburį suberiame miltus ir viduryje padarome duobelę. Mieles ištirpiname vandenyje ir po truputį šį mišinį pilame į padaryto šulinėlio vidurį, vis žerdami miltus nuo kraštų. Pirštais maišome miltus su vandeniu. Viduryje susidarius grietinės tirštumo miltų ir vandens tyrei, suberiame druską ir sužeriame visus likusius miltus, maišome, kol sulips į vieną tešlos guzą. Tuomet dar 10–15 min. paminkome, kol tešla taps vientisa, elastinga ir nebelips prie rankų. Dedame į dubenį ir uždengiame – tegul pastovi 10 min. Tuomet išimame iš dubens ir dar lengvai paminkome apie 10 sekundžių. Padaliname tešlą į 200 g sveriančius kamuoliukus. Dedame į miltais pabarstytą maisto dėžutę ar skardą (tuomet ją reikės uždengti maisto plėvele), paliekame pastovėti kambario temperatūroje 2 valandas. Po 2 valandų dedame į šaldytuvą ir paliekame stovėti per naktį. Kai jau planuojame kepti picą, iš šaldytuvo ištraukiame tešlą – ji turėtų pabūti kambario temperatūroje bent valandą. Tuomet ruošiame padažą: konservuotus pomidorus su druska susmulkiname trintuvu. Parmezaną sutarkuojame smulkiausia tarka, kokią turime. Vyšninius pomidorus supjaustome į keturias dalis, mocarelą sutarkuojame. Orkaitę įkaitiname grilio režimu, nustatome aukščiausią įmanomą temperatūrą. Imame tešlos kamuoliuką, rankomis suformuojame picos pagrindą pirštų galais tempdami nuo vidurio į šonus – maždaug 1 cm kraštelio aplinkui nesuplojame. Tempiame picos pagrindą į kraštus vis pasukdami paplotį. Pradžioje – pirštų galais, vėliau jau beveik visu delnu. Apverčiame tešlos diską ir pakartojame tą patį. Vėliau užsidedame tešlos lakštą ant krumplių ir dar patampome į šalis.

108

patarimai

Kai paruoštos tešlos burbuliukus komandiruosite į indą ar skardą ilsėtis, nesutupdykite jų pernelyg glaudžiai. Tešla kildama padvigubės. Taip paruošta tešla gali būti laikoma iki 48 val. Tad jei tik užsimanysite, picas kepkite ir dvi dienas iš eilės. Šaldyti tešlos negalima.

Keptuvę (jokių riebalų pilti nereikia) smarkiai įkaitiname. Dedame picos pagrindą ant keptuvės, palikdami laisvą kraštelį tepame pomidorų padažo – nepadauginame. Dedame mocarelą, palaistome alyvuogių aliejumi. Picos pagrindui parudavus (tai užtruks kelias minutes), šauname į orkaitę, ant viršutinės lentynos, ir kepame grilio režimu. Tai užtruks kelias minutes. Ant iškeptos picos sudedame gražgarstes, paplėšytą kumpį, vyšninius pomidorus, pašlakstome balzaminiu kremu ir galiausiai pabarstome parmezanu.

109

šefas namuose INTUITYVUSIS DUONOS KEPIMAS IEVA ŠIDLAITĖ, knygų „Natūralus rauginimas“ ir „Ką kanda šalna“ autorė, mokymų apie valgomuosius laukinius augalus, natūralų rauginimą ir duonos su raugu kepimą vedėja. Arba tiesiog mama, namų ir ūkio šeimininkė.

Kažkada, seniai seniai, kai mokiausi kep-

kitus mokau būtent intuityviojo tešlos

šiuo atveju yra „rankų atmintis“. Žino-

ti duoną pagal etnografų surinktus re-

minkymo, kepimo ne pagal receptą, o

ma, minkant tešlą visais blizgiais tešlos

ceptus... Ar esate skaitę ir girdėję tokius

pagal rankų atmintį.

minkymo kombainais reikia tikslių receptų, nes mechanizmų priedai nejunta

receptus kaip „Paimkite 1 gorčių miltų,

110

užpilkite 2 gorčiais pašildyto vandens,

Duona su raugu yra sudėtingas daly-

tešlos. Aš visada visiems siūlau duoną su

išmaišykite ir kepkite duoną gerai įkai-

kas, ir net paėmę profesionalaus kepėjo

raugu minkyti tik rankomis. Taip prisi-

tintoje krosnyje“? Mokiausi iš tokių, nes

sudarytą knygą su itin tiksliais, regu-

liesite prie visko, ką darote, įgysite nepa-

tuo metu duona su raugu buvo reteny-

liuojamo klimato patalpai pritaikytais

prastos ir labai vertingos patirties. Be to,

bė, o informaciją apie jos kepimą kaimo

receptais vis tiek kažkur rasite pastabą

tešlos minkymas yra tikrai veiksminga

trobose saugojo senieji kepėjai. Palyginti

„Jei tešla per minkšta, papildomai įber-

terapinė priemonė, padedanti nuo stre-

su šiuolaikiniais receptais, tokiais kaip

kite miltų“. Kodėl tie receptai negali

so ir disbakteriozės.

„157 g miltų ir 216 ml vandens“, senieji

būti tikslūs? Todėl, kad mūsų virtuvėse

atrodo be galo sudėtingi ir su jais visiškai

skiriasi temperatūra, oro drėgmė, sezo-

Visi rankų darbai ramina ir gydo smege-

neverta prasidėti.

nai, mėnulio bei moterų ciklai. Visa tai

nis, o tešlos su raugu minkymas papildo

veikia gyvas būtybes, sudarančias mūsų

žmogaus vidinę mikroflorą, nes viskas,

Tačiau man pavyko išmokti kepti ir ru-

duonos raugo koloniją. Esant aukštesnei

ką liečiame rankomis, palieka antspau-

ginę, ir kvietinę duoną su raugu. Kartu

temperatūrai raugas rūgsta greičiau ir

dą mūsų organizme. Ne veltui duonos

ir bandeles, picas, pitas, nanus (indiška

labiau suskystėja – reikės daugiau miltų.

su raugu kepimas vis dažniau kaip te-

duona naan) ar kitokius kepinius. Gal

Sausesnėje aplinkoje tešla irgi sausesnė –

rapinis užsiėmimas taikomas autistams,

bus sunku patikėti, bet nesu iškepusi nė

miltų reikės mažiau. Tai žinant receptas

depresija ar kitomis psichikos ligomis

vienos duonos pagal tikslų receptą. Ir

tampa tik atspirties tašku, o lemiama

sergantiems žmonėms.

IEVA ŠIDLAITĖ

ŠARŪNĖ ZURBA

111

šefas namuose ILGAS DUONOS MINKYMO APRAŠYMAS,

kad ji neliptų prie stalo, ir stalo apačią

atrodo, bet geriau, kai šypsena viršuje.

KURIO JUMS BEVEIK NEPRIREIKS

vis pabarstyti miltais – aš tai vadinu „pa-

Kepaliuką kišame į orkaitę, orkaitės

PRAKTIKOJE

šokdinti tešlą“. Labai smagu žiūrėti, kaip

sieneles apšlakstome vandeniu, kad su-

kas minko, ypač atsiskleidžia keramikai,

sidarytų garų. Garai leidžia duonai dar

Nereikia jokių receptų, pamirškite pro-

įpratę dirbti su moliu. Vieni tešlą tik per-

pakilti, pluta būna plonesnė ir traškesnė.

porcijas ir gramus, įsivaizduokite, kad

lenkia, kiti sukiša į ją visus pirštus, treti

Aš orkaitėje laikau seną ketaus keptu-

esate senovinėje troboje ir nemokate

spaudžia delnu, ketvirti ką nors kito su-

vę ir į ją įpilu stiklinę vandens. Apie 10

skaityti, visą dėmesį sutelkite tik į ran-

galvoja. Nesivadovaukite jokiais jutubo

minučių duona kepama aukščiausioje

kų pojūčius ir regą. Iš vakaro pasiruoš-

filmukais ar mano nuotraukomis – at-

temperatūroje, vėliau temperatūra su-

kite įmaišalą – pradinę tešlą, kurioje

raskite savo būdą.

mažinama maždaug iki 220 °C ir tokioje temperatūroje baigiama kepti. Niekada

dauginamos raugo mielės ir bakterijos. Kadangi kvietinė tešla yra lengviau

Tešlos minkymas prilygsta giliai me-

nekepkite duonos žemoje temperatūro-

nuspėjama ir užminkoma, pradėkite

ditacijai. Kai pajusite, kad minkydami

je. Tokios duonos pluta būna stora, kie-

būtent nuo jos. Tešlai imsime paprastus

nusikėlėte į pačią ankstyviausią vaikystę

ta. Nepamirškite, kad duona yra senovi-

kepiniams pritaikytus baltus kvietinius

ar mintyse sudarinėjate pirkinių sąrašą

nis kepinys, keptas labai gerai įkaitintoje

miltus. Nepradėkite nuo visų grūdo

negalvodami apie tai, ką daro rankos,

krosnyje, kurios temperatūra sumažėja

dalių miltų tešlos – ji sudėtingesnė. Aš

vadinasi, viskas vyksta kaip iš pypkės.

tik pašovus kepalus ir mažėja laipsniškai.

renkuosi pačius pigiausius, pilkšvus, jie

Tešla minkoma tol, kol nustoja lipti prie

sveikesnis pasirinkimas už balintus.

stalo, tačiau įbedus pirštą dar juntamas

Ar duona iškepusi, neparodys joks laik-

lipnumas. Ilgiau minkoma kvietinė duo-

rodis. Raugo neįmanoma nuspėti. Kar-

Į dubenį supilame kambario temperatū-

nos tešla tampa elastinga, lygi, pirštu pa-

tais kepaliukas kepa 40 minučių, o kar-

ros vandenį (maždaug tiek, kiek norite),

daryta duobutė „atšoka“ atgal.

tais ir visą valandą. Patikrinti, ar jau iškepė, galima pasikliaujant savo pojūčiais.

jame išmaišome duonos raugą ir po truputį, maišydami šaukštu, pilame miltus.

Jau minėjau, kad miltų negalima berti

Baigiantį kepti kepalą greitai su karščiui

Miltų dedame tiek, kad tešla būtų kaip

ant pačios tešlos, viskas į ją įminkoma

atspariomis pirštinėmis ar rankšluostėliu

storiems blynams, arba geros grietinės

nuo stalo, todėl šalia minkinio turėkite

ištraukiame ir krumpliais pabarbename

tirštumo. Neišgyvenkite, jei liko keli

krūvelę pabertų miltų, iš jos vis paber-

į jo apačią. Jei garsas duslus, tarsi kepa-

miltų gumuliukai – mielės juos pačios

kite ant stalo žiupsnį. Iš pradžių viskas

liukas būtų tuščias, vadinasi, duona jau

„išmaišys“. Tešlą uždengiame rankšluos-

lips, bet ilgainiui tešla tvirtės, vis leng-

iškepė. Jei skardus, tarsi barbentume į

tėliu, dangčiu ar plėvele, kad nedžiūtų.

viau pakelsite ją nuo paviršiaus ir vis

pliauską, jam reikia dar pakepti. Iškeptą

mažiau lips prie rankų. Jei tik nepasi-

duoną dedame ant medinės lentelės ar

Iš ryto tešla bus suskystėjusi, akyta, ma-

duosite ir bent kelis kartus taip sumin-

grotelių, leidžiame pailsėti bent 15 minu-

tysis burbuliukų. Jei jūsų virtuvėje vėsu

kysite tešlą, tikrai pajusite tai, apie ką

čių. Tuo metu paklausykit, kaip „šneka“

ir tešla dar nesuburbuliavo, nesijaudin-

kalbu. Jūsų rankos įgis naują prisimi-

gerai iškepta duona – jos plutelė prade-

kite – tiesiog perkelkite, kur šilčiau, ir

nimą – patirtį, kuri neleis suklysti min-

da skilinėti nuo iš vidaus einančių garų,

palikite kelioms valandoms.

kant bet kokią tešlą.

girdėti trekštelėjimai. Nesu girdėjusi

Jei tešla jau pasiruošusi „dirbti“, atsidė-

Išminkytą duonos tešlą dedame į sausą

kite porą šaukštų tešlos kitam kartui ir

miltais pabarstytą dubenį ir paliekame

pradėkite maišyti duoną. Iš pradžių į

pakilti. Kvietinę duoną kildiname 2–3

Gali būti, kad toks duonos kepimo apra-

tešlą įmaišome druską, žoleles, sėklas ir

kartus, kad būtų kuo puresnė. Kartkar-

šymas atrodys per sudėtingas, gal many-

kitus prieskonius. Gerai juos išmaišę po

tėmis tešla yra perminkoma arba tiesiog

site, kad nė neverta pradėti. Daug leng-

porą šaukštų beriame miltus ir gerai iš-

perlankstoma. Kai tešla išsipučia ir pa-

viau pasverti produktus, sumesti juos į

maišome. Taip dedame, kol tešlą įmano-

dvigubėja, įbedus pirštą duobelė greitai

virtuvinį kombainą ir nepavykus kepi-

ma maišyti šaukštu, po truputį, nesku-

išnyksta, pats laikas kepti duoną. Orkai-

niui apkaltinti netikusį receptą. Tačiau

bant ir nepykstant ant limpančių prie

tė ir skarda įkaitinama iki maksimumo

visi šie procesai, kai bandome atgaivinti

šaukšto gumulų. Kai jau visai nebesiseks

(250–270 °C).

savo rankų pojūčius, kai pasitelkiame

gražesnio garso už vėstančios duonos

regą, atmintį ir patirtį, ilgainiui mums

išsukti šaukštu – pats laikas visą gumulą

112

šnabždesį...

versti ant gerai miltais pabarstyto stalo.

Kol orkaitė kaista, suformuojame gražų

duoda daug daugiau naudos nei pats

Rankas pasibarstykite miltais ir pradė-

kepaliuką, dedame jį ant kepimo popie-

iškeptas kepaliukas. Duonos kepimas –

kite minkyti. Tešlos paviršiaus barstyti

riaus. Prieš kepant tešla įpjaunama, kad

tai virtuvės poezija, galimybė stabtelėti

miltais nereikia – visus miltus ji turi susi-

turėtų kur kilti ir kur skilti. Jei neįpjau-

ir susitelkti tik į tai, ką darome, proga

rinkti nuo stalo. Minkyti reikia taip, kaip

site, duona gali atšokti nuo apačios. Be-

pasiduoti tėkmei, prisitaikant prie raugo

jūsų rankos nori. Svarbu kilstelėti tešlą,

sišypsantis kepalas kartais visai gražiai

diktuojamo tempo.

113

šefas namuose

PAŽINTI RAUGĄ, PAJUSTI TEŠLĄ, PAMILTI DUONĄ

114

JORŪNĖ PAUŽIENĖ

KRISTINA LIUKAITYTĖ

Kai konditerė kepėja Kristina Liukai-

me ant asfalto. Šeima dažnai prisimena

pačiu metu šokdami ir dainuodami

tytė kalba apie duoną, nė akimirkos

šią istoriją.

Freddie Mercury dainas. Kepiniai ten

negali suabejoti, kad tai – didžiulė jos

Esu dėkinga tėvams, kad jie man leido

nuostabūs – vietiniai pusvalandį eilėje

aistra. Jai tai ir malonumas, ir priklau-

eksperimentuoti, klysti ir gaminti, ką tik

laukia kruasanų net karščiausiomis die-

somybė, ir terapija viename. Mergina

noriu. Kūrybingumą paveldėjau iš savo

nomis.

kepinių ir duonos paslapčių mokėsi

prosenelės. Ji dar būdama paauglė dirbo

geriausių Lietuvos bei užsienio res-

kepėja vienoje Varnių seniūnijos klebo-

Ar tavo namuose visuomet galima ras-

toranų

prestižiniame

nijoje, kepdavo duoną, tortus, pyragus

ti duonos ir kepinių? Kokią labiausiai

duonos institute, įsikūrusiame šiuo-

ir gamindavo įvairius desertus. Nemėgo

mėgsti? O gal labiau patinka ją kepti?

laikinių kepyklų Meka vadinamame

užsirašyti receptų, sakydavo, kad turi

Duonos ruošimas man teikia didesnį

San Fransiske.

jausti, kiek ko ir kur dėti. Prosenelė įkvė-

malonumą nei jos valgymas. Tie, kurie

virtuvėse

Kristina savo kaip profesionalės

pė kepti močiutę, močiutė – mamą, o aš

yra susidūrę su tešlos minkymu ir for-

karjerą pradėjo restorane Kaune, Pa-

su mama dar nemokėdama vaikščioti

mavimu, man tikrai pritars, kad tai kaip

žaislio vienuolyne. „Kaip pirmoji mei-

jau gaminau pyragų tešlas.

meditacija, būdas „atsijungti“ nuo visko.

lė, taip ir pirmoji virtuvė įsimena vi-

Nors gastronomijoje man viskas įdo-

Dažnai duonos kepimo procesas ir tie

sam gyvenimui“, – juokiasi konditerė

mu, su konditerija ir duona mano santy-

glitimo tinklai taip įtraukia, kad praran-

prisiminusi, kiek pyragų ant žemės,

kis artimesnis. Turėjau ne tik prosenelę

di laiko nuovoką ir užsibūni virtuvėje il-

prisvilusių karamelės puodų ar duo-

kepėją, bet ir senelį agronomą, jis turėjo

giau, nei planavai. Pradėjus kepti duoną

nos be druskos būta mokymosi kelyje.

ekologiškų grūdų ūkį ir malūną, todėl

išsivysto priklausomybė, kurios sunku

duona man – protėvių palikimas, kurį

išsižadėti.

Tas konditerijos kelias Kristiną vedė

reikia puoselėti.

Kartais būna, kad duona ir pyragai netelpa ant virtuvinio stalo, bet pasitai-

ir per geriausiais vadinamus Lietuvos restoranus, ir nuvingiavo į Šveicariją.

Kad esi įsimylėjusi duoną, išduoda ir

ko ir dienų, kai nespėji ar nėra nuotaikos

„Ten dirbdama „Michelin“ žvaigždutė-

tavo paskyros socialiniuose tinkluo-

kepiniams. Tada nėra duonos – ir nerei-

mis įvertintų restoranų virtuvėse išmo-

se, kuriose daliniesi žiniomis. Kur mo-

kia. Arba valgai senos duonos likučius,

kau disciplinos ir supratau, kad kondite-

keisi kepti duoną?

paskrudintus ant sviesto.

rio darbas yra kitoks nei virėjų, – pasa-

Daug apie duoną iš mokslinės pusės

koja Kristina. – Tai preciziškumo, įdirbio

išmokau studijuodama universitete, taip

Dažnas duonos kepėjas – profesiona-

ir žinių reikalaujanti sritis. Konditerijoje

pat gilinau žinias ir įgūdžius SFBI San

lus ar mėgėjas – pasakoja, kad kepi-

yra labai daug detalių, nuo kurių pri-

Fransiske, duonos institute. San Fransis-

mas sukelia savotišką priklausomybę.

klauso galutinis rezultatas, jei nemokėsi

kas garsėja duona ir kepyklomis, viso

Kur slypi ta duonos magija?

apskaičiuoti arba įžvelgti klaidų, trūks

pasaulio kepėjai ir geros duonos gerbė-

Užtenka sumaišyti miltus su van-

žinių, bus sudėtinga pasiekti tikslą.“

jai svajoja apsilankyti kepykloje „Tarti-

deniu ir prasideda įvairūs cheminiai

Grįžusi į Lietuvą Kristina toliau dirbo

ne“. Jos savininkas Chadas Robertsonas

procesai, tešla kvėpuoja, juda, auga. Tą

konditere ir, regis, įsimylėjo ne tikslumo,

ištobulino ir išpopuliarino „Sourdough

gyvybę ir procesus galime kontroliuoti

o jausmo reikalaujantį duonos kepimo

Country Loaf“ – kaimiško stiliaus duoną

ir išsaugoti – auginti raugus, jais rūpintis

meną. „Beatos virtuvei“ ji pasakojo: „Jei

traškia plutele, minkštu vidumi ir dide-

ir su raugu išsikepti duonos be kepimo

konditerijoje labai svarbu preciziškumas

lėmis skylėmis.

mielių.

ir tikslumas, tai kepdamas duoną negali

Ch. Robertsono mokytojas – pasau-

Įdomu tai, kad visų žmonių ruošia-

aklai sekti receptu, duonos tešlą ir raugą

lyje žinomas duonos guru Michelas Su-

mi raugai ir tešlos bus skirtingos. Mano

reikia pajusti: ar raugas pasiruošęs, neal-

asas, kuris prieš šiek tiek daugiau nei 20

raugo ir duonos skonis skirsis nuo jūsų

kanas, ar tešla ne per kieta, ne per skys-

metų įsteigė duonos kepimo institutą, į

namuose užraugto ir iškepto kepaliuko.

ta, ar tešla jau susiformavusi, ar iškilusi.“

kurį ir skridau mokytis.

Pas mus gyvena skirtingi mikroorganiz-

Ten užmezgiau daug naujų draugys-

mai, kurie skirtingai elgiasi, skiriasi miltai, vanduo.

Kristina, iš kur ta didžiulė meilė duo-

čių su kepėjais iš viso pasaulio. Manau,

nai ir apskritai maistui?

tos pažintys ir pietų pertraukos, vakarie-

Tačiau norint, kad raugas būtų svei-

nės su kepėjais buvo ne mažiau vertin-

kas, aktyvus ir tinkamas duonai, reikia

gos nei patys mokslai.

mokėti juo rūpintis ir gebėti jį prižiūrėti.

Pradėjau gaminti dar vaikystėje: pirmąjį tortą su savo pačios biskvitais iškepiau septynerių, pirmoje klasėje. Tortas

Vėliau Amerikoje atlikau praktiką

Turbūt kiekvienas kepėjas turi savo rau-

buvo skirtas mamos gimtadieniui – ko-

kepykloje „Neighbor Bakehouse“ San

go receptą. Mano ruginis raugas, ruo-

kosinis su šokoladu. Nemokėjau atidary-

Fransiske. Jai vadovauja nuostabusis

šiamas namuose, niekuo neypatingas,

ti kokosų ir mamai nenorėjau sugadinti

Gregas Mindelis – dažnai pasiilgstu jo

jame tik gyvena kitokia gyvybė. Neseki-

staigmenos, tad paprašiau tėčio pagal-

komandos užsidegimo. Prisimenu, kaip

te raugo receptu aklai, jūsų raugas gali

bos. O jis tuos kokosus man suskaldė kie-

ruošdavom sviestines bandeles, visi tuo

užrūgti lėčiau arba greičiau.

115

Ruginis raugas

KAIP PASIRUOŠTI IR NESUKLYSTI

Ruginis raugas – mažiausiai įmantrus iš visų raugo rūšių. Jį lengva maišyti, nes jame mažai glitimo, o jei jį ir pamiršite, lengvai nenumarinsite, jis šaldytuve gyvas išlieka net kelis mėnesius. Jei nekepate duonos dažnai, laikote raugą šaldytuve, pakanka vieno maitinimo kas dvi savaites jo gyvybei palaikyti. Ruginį raugą galima naudoti ir kvietinei duonai, kitiems kepiniams, labai skanūs meduoliai, blynai su ruginiu raugu. Ruginiam raugui dažniausiai pakanka vieno maitinimo, kad jį „pažadintume“.

1. Miltai. Pradedant ruošti raugą, svarbu miltai. Su ruginiais ir visų grūdo dalių kvietiniais miltais paprasčiau, nes juose daugiau bakterijoms reikalingų maistinių medžiagų. Renkantis miltus raugui, rekomenduoju ekologiškus ir visų grūdo dalių, nes juose daugiau laukinių mielių ir bakterijų. 2. Vanduo. Geriau filtruotas arba nusistovėjęs 30 min. Raugas mėgsta augti stikliniuose ir moliniuose induose, bet puikiai tinka ir plastikas. 3. Raugas tradiciškai maišomas mediniu šaukštu, bet tinka ir šakutė ar šluotelė. 4. Visada pirmas pilamas vanduo. Jame ištirpiname raugą. Tada beriami miltai. 5. Raugą uždengiame audiniu, kad kvėpuotų, ir laikome šiltai. Geriausiai rūgsta apie 28–30 °C temperatūroje. (Receptas kurtas 22–24 °C sąlygomis.) 6. Galite ant stiklainio uždėti gumytę, matysite, kiek užaugo jūsų augintinis, žinosite, per kiek laiko jis įrūgsta. Jei auginate raugą – žvelkite į jį kaip į savo augintinį (daugelis net vardus skiria), nepamirškite jo ir nepalikite likimo valiai per ilgai, nes alkanas raugas yra pavargęs, neturi jėgų burbuliuoti, kilti, kartais net pradeda kauptis skystas sluoksnis.

116

KRISTINA LIUKAITYTĖ

Pradedant rauginti ruginį raugą, geriau ruošti skystesnį – daugiau vandens, mažiau miltų. Raugui užrūgus galima sumažinti drėgmę iki 100 % drėgnio standarto (pavyzdžiui, 100 g miltų ir 100 g vandens). Pagal drėgmės kiekį kepėjai gali numatyti, ar raugas ir tešla bus minkšta, ar kieta. Jie tešlos drėgnio standartą įvardija procentais. Pavyzdžiui, saldžios tešlos raugas dažniausiai yra 50–60 % hidracijos. Tai reiškia, kad toks raugas tvirtas ir neskystas, nes į gramus pavertus 100 g miltų, tenka 50–60 g vandens. Kuo mažiau vandens, tuo raugas lėčiau vystysis, o skystesnis raugas rūgsta aktyviau, tad duonai reikės mažiau laiko pakilti. Dėl skystesnio raugo susidaro ir plonesnė, traškesnė duonos pluta.

VARŠKĖS SAUSAINIAI SU RAUGU REIKĖS: • 125 g ruginio raugo (100 % hidracijos – vandens ir miltų santykis 1 su 1) • 200 g varškės • 300 g kvietinių miltų • 6 g kepimo miltelių • 120 g sviesto (kambario temperatūros) RAUGO RUOŠIMAS:

• 20 g cukraus • žiupsnio druskos

Pirma diena. 50 g miltų ir 100 g vandens; laikome parą.

• papildomai cukraus padengti * Galima kepti ir sūrius, nedengti cukrumi, o pabarstyti, pavyzdžiui, kmynais.

1. Sumaišome visus ingredientus ir suformuojame tešlą. 2. Bent 30 min. tešlą atvėsiname šaldytuve. 3. Kočiojame tešlą į stačiakampį (2–3 mm storio). 4. Pjaustome juostelėmis (2 cm). 5. Lenkiame juosteles į kvadratėlius 2 kartus po 2 cm. 6. Prilipiname užlenktus kraštelius, nes kitaip jie gali išsiskleisti. 7. Pavoliojame cukruje. 8. Kepame 175 °C temperatūroje 12–15 min. (arba kol apskrus).

Antra diena. 50 g miltų ir 100 g vandens; laikome parą. Trečia diena. Pašaliname 150 g raugo; dedame 50 g miltų ir 100 g vandens, laikome parą. Ketvirta diena. Pašaliname 150 g raugo, dedame 50 g miltų ir 100 g vandens, laikome parą. Penkta diena. 50 g miltų ir 100 g vandens, palaikome 6–8 val. Galime naudoti raugą duonai kepti. Kasdien kvapas taps maloniai rūgštesnis ir daugės burbulų. Raugo gyvybingumas priklauso nuo aplinkos sąlygų, miltų, temperatūros. Vieniems raugas visiškai užburbuliuos jau ketvirtą dieną, o kitiems gali prireikti dar poros dienų. Užrūgus raugui, nebepakanka jį maitinti tik kartą per parą, maisto reikia duoti dažniau arba didesnėmis porcijomis. Kai raugas pradeda leistis ar randate nusileidusį – tai ženklas, kad jį reikia vėl maitinti. Pavyzdžiui, mano namuose 22–24 °C temperatūra, raugą maitinu du kartus, ryte ir vakare 1 dalis raugo, 2 dalys miltų ir 2 dalys vandens arba 4 kartus lygiomis dalimis dedu raugo, miltų, vandens.

117

RUGINĖ DUONA SU SĖKLOMIS REIKĖS: • 200 g ruginio raugo (šalto) • 400 g vandens • 265 g ruginių miltų • 150 g visų grūdo dalių kvietinių ar speltų miltų • 150 g sėklų (avižinių dribsnių, linų sėmenų, saulėgrąžų, moliūgų sėklų) • 10 g druskos 1. Sumaišome raugą, vandenį, miltus. 2. Paliekame ilsėtis 30 min. kambario temperatūroje. 3. Įminkome druską, sėklas. 4. Perkeliame į formą ir paliekame kambario temperatūroje rūgti, kilti 6–8 val. *Kol kyla, viršų reikia drėkinti arba tepti aliejumi ir uždengti plėvele, kitaip apdžius. 5. Kai paviršiuje matyti mažos skylutės, tai reiškia, kad duona pasiruošusi kepti ir pakankamai iškilusi. 6. Viršų nupurškiame vandeniu arba nuglostome. 7. Pabarstome sėklomis. 8. Paruošiame indą su vandeniu dėti į orkaitę ir ją įkaitiname. 9. Šauname duoną į iki 220 °C įkaitintą orkaitę ir kepame 20 min., iš vandens indo sklindant garams. 10. Temperatūrą sumažiname iki 190 °C, 30–40 min. kepame be garų (vandens indą ištraukiame). Kepaliuko vidaus temperatūra turi siekti 98 °C.

patarimas

Nepjaustykite šviežios duonos, nes iškepta tešla ir duona dar formuojasi. Leiskite jai bent pusdienį subręsti.

118

DUONA BE GLITIMO MILTŲ BE GLITIMO MIŠINIUI:

DUONOS TEŠLAI:

• 400 g ryžių miltų

• 880 g miltų be glitimo mišinio

• 100 g grikių miltų

• 7 g greitai veikiančių sausų mielių

• 225 g kukurūzų miltų

• 7 g druskos

• 120 g bulvių krakmolo

• 15 g cukraus

• 20 g ksantano gumos arba balkšvųjų gysločių luobelių miltų

• 440 g vandens (priklausomai nuo miltų, gali reikėti keliais šaukštais daugiau, kol tešla taps vienalytė)

• 15 g kakavos

Viską atidžiai išmaišome šluotele, kad guma arba gysločių luobelės gerai pasiskirstytų tarp miltų – jos duonai suteikia į glitimo panašią tekstūrą.

1. Visus ingredientus sumaišome į tešlą. 2. Paliekame tešlą 1–2 val. išbrinkti. 3. Tešlą 2 valandoms perkeliame į šaldytuvą (galima laikyti iki paros). 4. Indą išklojame kepimo popieriumi, švelniai patepame aliejumi. 5. Perkeliame tešlą, paviršių nubarstome mėgstamais miltais. 6. Kildiname kambario temperatūroje 1–2 val. 7. Jei kepsime puode, tešlą perkeliame į jau įkaitintą puodą. Prieš kepant kepaliuką galima įpjauti. 8. Kepame iki 185 °C įkaitintoje orkaitėje 45–50 min., kepaliuko vidaus temperatūra iškepus turi būti 96 °C. 9. Prieš pjaustydami leidžiame duonai visiškai atvėsti ant grotelių.

119

120

„Ecobutas“ – smulkmeniškos idealistės ir išsiblaškiusio svajoklio kuriami namai Užklydus į paskyrą „ecobutas“ socialiniame tinkle „Instagram“ galima pamatyti daug: džiugesio atrandant mažo miestelio privalumus, statybų ir remonto darbų linksmų akimirkų, savitai formuojamų duonos kepalų bei nuoširdų dviejų žmonių požiūrį į gyvenimą. Paaiškėjo, kad „Ecobutas” – tai smulkmeniška idealistė bei išsiblaškęs svajoklis, tai gurmanė vegetarė bei mėsos ir kaimiško maisto mėgėjas, tai mados ir stiliaus gerbėja bei susivėlęs vėjavaikis, tai vilnietė Simona ir kupiškėnas Paulius. Jie kuriasi Anykščiuose, savo rankomis tvarko apleistą Pauliaus močiutės sesers vyro butą. Neturėdami jokių statybos ar remonto žinių, naudodami antrines, ekologiškas medžiagas, pirkdami kiek galima mažiau naujų ir nebūtinų daiktų jie stačia galva pasinėrė į eksperimentų ir išbandymų kupiną nuotykį. „Ecobuto“ pradžia Paulius: Susipažinome Vilniuje, ten porą metų gyvenome, tačiau didmiestis manęs nežavėjo, tad ėmiau užkietėjusią vilnietę vilioti į provinciją. Kalbėjau, kad jei kelsimės į Anykščius, sukursiu jai svajonių namus, juos įsirengsime taip, kaip ji pasakys. Nors nei pinigų, nei žinių, kaip pažadus įgyvendinti, neturėjau. Simona: Esu miesto vaikas, man patinka šurmulys, didelės kompanijos, renginiai. Negalėjau įsivaizduoti savęs mažame mieste. Pauliui ėmus kalbėti apie grįžimą į kaimą apsiverkiau. Tačiau gudruolis gražiai sužaidė: pasiūlė keliauti po Prancūziją ir dėl ateities nuspręsti grįžus. Paulius: Prancūzijoje dirbome vynuogynuose, gyvenome prancūzų šeimose, o laisvu laiku keliavome. Paskutinis lašas, kuris padėjo Simą įkalbėti keltis į provinciją, buvo ekobendruomenė pavadinimu „Catfarm“, įsikūrusi Prancūzijos pietuose. Čia už nakvynę ir pietus savanoriavome, tinkavome lubas ir ganėme tris ūkio vištas. Simona: „Catfarm’e“ tvyro nuostabi kūrybinė dvasia. Viską sukūrė prašalaičiai, čia apsistoję ir atsidėkoję gerais darbais. Projektų buvo visokių – labai apgalvotų, nugludintų bei visai paprastų, bet su įdomia idėja. Supratau, kiek daug galima padaryti turint tik keletą įrankių bei paprastų medžiagų, kai žvelgi kūrybiškai.

SIMONA ŠEVČENKAITĖ, PAULIUS BRIEDIS

EMILIJA BRIEDYTĖ, ASMENINIS ARCHYVAS

121

„Ecobutas“ – Anykščiuose

suremontuoti mano tėvų. Šiems darbams daug laiko ir pinigų neskyrėme.

122

Paulius: Grįžę į Lietuvą abudu sutarėme, kad kraustytis į

Tačiau virtuvė – kitas reikalas, į ją sudėjome širdį.

30 metų stovėjusį apleistą mano močiutės sesers vyro butą

Simona: Žinojau, kad negalėsiu gyventi be patogios vietos

Anykščiuose nėra bloga idėja. Dabar gyvename tarp miesto ir

maistui gaminti, stalo pyragams plakti bei duonai minkyti,

kaimo, čia centrinė aikštė – vos už 15 minučių pėsčiomis, bet

didelės vaistažolių ir prieskonių lentynos, vietos mano

miškas ir upė ranka pasiekiami. Aplink dar auginami daržai,

kambučios ir pieno grybams. Virtuvėje verda didelė dalis

semiamas šulinio vanduo ir žiemai ruošiamos malkos.

mano gyvenimo, ši patalpa privalo atitikti poreikius.

Butas – mažiukas, du kambariai, nedidelė virtuvė, ją

Kilo dilema, kuri trukdė pradėti darbus. Kai atsikraustėme,

pasididinome nugriovę prie jos buvusį sandėliuką, tualetas

nebuvo šildymo, reikėjo skubiai priimti sprendimą, nes

ir vonios kambarys, gana nepraktiškas ilgas koridorius ir

žiema jau beldėsi į langus. O mes beldėmės pas kaimynus,

didelis balkonas.

domėjomės, kaip jie šildosi.

Visų pirma džiugino turtas, kurį radome bute. Žinojome,

Klausantis jų pasakojimų mano žvilgsnis krypo į ugnį,

kad jį galime prasmingai panaudoti. Sovietinės sekcijos,

liepsnojančią krosnelėje. Maloni kaitra ir liepsnų

indų servizai, buitinė technika – antikvariniai. Svajojame

spragsėjimas susuko galvą. Nuo tada nebenusileidau –

seną televizorių paversti akvariumu, koridoriaus staliuką –

reikalavau, kad turėtume krosnį!

vonios praustuve su spintele, o miegamojo sekciją perdaryti į

Paulius: Dėl krosnies labai dvejojau, juk jai reikia daug

virtuvinį stalą.

priežiūros, jokio funkcionalumo, vienas vargas. Taip pat

Simona: Pirmasis įspūdis pamačius butą – tai lyg 30 metų

ir išsirinkti krosnį buvo sunku. Kad ji atitiktų mūsų abiejų

užkonservuota laiko kapsulė. Nepraplėšta senų saldainių

standartus, turėjo įvykti stebuklas. Reikėjo žemos kainos,

„Karvutė“ dėžutė apdulkėjusioje sekcijoje, neatidaryti

galimybės prijungti ir kaitinti radiatorius, stiklo, pro kurį

konservai sandėliuke, 60 rublių santaupos piniginėje. Viskas

stebėtume rusenančią ugnį, bei galimybės pasišildyti

atrodė taip, lyg būtų apleista skubiai evakuojantis.

maistą. Net krosnį montavę meistrai netikėjo, kad tokią rasti

Toks liūdesys užplūdo. Radom laiškus, buvusių buto

įmanoma.

šeimininkų susirašinėjimus. Supratome, kad čia vyko

Simona: Nenusileidau nei dėl vienos krosnies detalės, sakiau,

gyvenimas toks pats kaip mūsų: meilė, rūpestis, problemos.

jei šildysimės malkomis, privalome jomis pasidžiaugti.

Žmonių nelikus visas jų triūsas tarsi nuėjo perniek.

Krosnį įsirengus visus minusus atpirko galimybė rytinę kavą

Tai paskatino įrėminti patikusius buto „inkliuzus“,

gerti stebint rusenančią ugnį. Krosnies vieta automatiškai

nebereikalingus daiktus perdirbti ir pritaikyti savo

tapo buto centru. Čia valgome, skaitome knygas, priimame

reikmėms, išsaugoti buto dvasią.

draugus, pykstamės ir taikomės.

Pagrindinis buto akcentas – virtuvė

Mėlynoji siena

Paulius: Miegamajame renovavome grindis, nudažėme

Simona: Visada norėjau ryškios sienos, žinojau, kad tai bus

sienas, atnaujinome kambaryje buvusią seną spintą,

virtuvės akcentas. Mėlyna spalva – mano mėgstamiausia,

atsigabenome praeityje iš palečių sukonstruotą lovą. Buvo

kiek žinau, Pauliaus irgi, tad nebuvo sunku išsirinkti.

svarbu turėti, kur miegoti. Tualetas ir vonia anksčiau buvo

Nė nebaigę kambario apdailos darbų sieną nudažėme

Krosnį įsirengus visus minusus atpirko galimybė rytinę kavą gerti stebint rusenančią ugnį. Krosnies vieta automatiškai tapo buto centru. Čia valgome, skaitome knygas, priimame draugus, pykstamės ir taikomės.

mėlynai. Skubėjome, matyt, bijodami, kad kas nors perkalbės. Vėliau interjerą ir baldus derinome prie jos. Paulius: Nemaniau, kad yra tiek daug mėlynos spalvos atspalvių! Puikiai atsimenu, kaip valandą stovėjome dažų skyriuje ir rinkomės, Sima lygino tris tamsiai mėlynos spalvos atspalvius. Aš jau ratais einu, nebegaliu tverti, man tos spalvos identiškos, o ji niekaip negali apsispręsti, kuri tiks labiausiai. Manau, išsirinko teisingai, dabar visas savo nuotraukas prie jos darosi. Medinės grindys ir molio sienos Simona: Atsikėlę čia gyventi iškart atkreipėme dėmesį į grindis. Nors buvo padengtos storu senų rudų dažų sluoksniu, jutome, kad po juo kažkas slepiasi. Nušveitę radome dailias pušies lentas, jas liko tik nulakuoti. Svečiai vis klausia, kiek kainavo tokios grindys. Paulius: Grindys mums nieko nekainavo. Pirkome tik švitrinį popierių ir laką. Panorėję butą iškloti naujomis lentomis, būtume tūkstančius sumokėję. Žinoma, procesas sunkus, bet dabar negalime atsidžiaugti. Tada užkliuvo sovietiniais aliejiniais dažais iki pusės išteptos sienos. Pamanėme, reikia nulupti, nes ant jų nauji dažai nesilaikys. Kažkas pasiūlė plaktuku nudaužyti. Idėja gera, bėda, kad su dažais ėmė byrėti visa siena, tinkas krito gabalais.

123

124

Simona: Buvo siaubinga! Kai daužėme sienų tinką,

Ilgiausią spintos lentą pavertėme stalviršiu, jame išpjovėme

dulkių buvo visur, kvėpuoti negalėjome. Jos lindo net pro

apskritimą plautuvei bei išgręžėme skyles vandens

mažiausius plyšius, o išplauti jų neįmanoma. Pauliui rankas

maišytuvui.

išbėrė besidarbuojant. Išgyvenus aštrių dulkių antplūdį,

Nerūdijančiojo plieno plokštę pirkome pas vietinį metalo

sienas standartiškai tinkuoti atrodė nelogiška. Iškilo

pardavėją. Ją nunešėme kaimynystėje gyvenančiam

problema: ką daryti su plikomis sienomis?

skardininkui, jis plokštę išpjaustė ir pritaikė stalviršiui.

Paulius: Man nuolat knietėjo išbandyti molio tinką. Viliojo

Plautuvę bei čiaupą pirkome geriausiame Lietuvoje

idėja, kad tai natūrali ir ekologiška medžiaga. Nesame

Panevėžio sendaikčių turguje.

girdėję, kad kas nors tokias sienas būtų pasidaręs bute, bet

Simona: Stalu be galo džiaugiuosi. Mums, terliams, lengvai

nusprendėm eksperimentuoti – nusipirkome molio, smėlio

valomas nerūdijantysis plienas buvo geriausias pasirinkimas.

pasikasėme netoliese ir šiuo mišiniu nutepėme mažą plotelį.

Kaip smagu, kad plaunant indus nereikia lenktis! Mes abu

Tikrinome, ar laikosi ir kaip atrodo.

aukštaūgiai, sau pritaikyto stalo niekada neturėjome.

Simona: Dirbti su moliu tikras malonumas, tepti ir lyginti

Aplink plautuvę ir kaitlentę sienas išklijavome „metro“

gali plikomis rankomis. Jei norisi, kad tvarkingiau atrodytų,

stiliaus plytelėmis, jų draugams liko po remonto. Užklijavę

naudoji įprastą statybinę mentelę. Tačiau žaidimo daugiau.

tris plyteles supratome, kad tiesiai jų sudėti nesugebėsime,

Padaryti lygų ir glotnų sienos paviršių mokėmės ilgai.

tad vėl į situaciją pažvelgėme kūrybiškai – madingas plyteles

Supratome, kad mišinį reikia dėti po truputi, daug trinti,

tiesiog supjaustėme skirtingų dydžių kvadratais ir kaip

tada vėl dėti ir trinti, tada šlapinti ir vėl trinti, galiausiai ilgai

mozaiką dėliojome atsitiktine tvarka – išėjo savitas projektas.

trinti kempinėle. Kuo daugiau su moliu dirbome, tuo labiau jį

Paulius: Virš plytelių sumontavome lentynas. Tam

pamėgome.

panaudojome lentas, kurias radome rūsyje, ant jų prieš 50

Virtuvė atrodo šauniai. Man labai patinka glotnūs kampai,

metų buvęs buto šeimininkas Vladas laikė uogienes.

ypač aplink langus. Be to, labai gražiai atsiskleidžia žalios

Palangę pasidarėme iš didelės lentos, ji pratęsė virtuvinio

gėlės rudame molio fone, o ir su mėlynąja siena puikiai dera.

komplekto plotą ir tapo spintele, stalu ir suolu viename.

Virtuvės baldai

Tolimesni planai

Simona: Paprastai žmonės moka didelius pinigus, kad

Paulius: Toliau „svaigstame“ ekobuto idėjomis. Grindis

virtuvės komplektas atitiktų visus jų poreikius. Mes šiuos

aplink krosnį planuojame išgrįsti akmenukais, kurių tikimės

baldus pasidarėme patys, išpildėme keisčiausius savo

susirinkti prie jūros, lentynas susivirinti iš metalo lauže

sumanymus: aukštis pritaikytas mūsų ūgiui, lengvai valomas

rastų vamzdžių. Dar kelių baldų trūksta vonioje – praustuvę

nerūdijančiojo plieno paviršius nebijo terlionių ir karštos,

norime pasidaryti iš kokio nors senovinio dubens, tačiau

ką tik iškeptos duonos skardos. Tai mano sena svajonė –

tinkamo dar neradome. Koridoriaus sienos taip pat plikos,

namuose turėti didelį ir platų metalinį stalviršį, tokį, kokie

bet turime visokiausių apdailos ir baldų idėjų. Antrasis

būna restoranų virtuvėse.

kambarys dar visai neliestas, kol kas jame laikome įrankius

Reikėjo, kad po stalu tilptų skalbimo mašina bei

ir pjaustome bei šveičiame medį baldams. Kai pravėrėme

įmontuojama orkaitė, ant stalo kaitlentė ir plautuvė su

Pandoros skrynią, idėjos ėmė pačios lipti, svarbu, laiko būtų

čiaupu – pagal tai planavome jo konstrukciją.

joms visoms įgyvendinti.

Paulius: Virtuvės baldus darėmės patys, tad lengvai

Simona: Kas yra ekobutas, patys atsakyti negalime. Mums

įgyvendinome savo norus, be to, viskas idealiai atitiko

svarbu ekologija: daiktų antrinis panaudojimas, vietinė

patalpos matmenis ir jokios paskolos neprireikė. Štai virtuvės

produkcija, tvarus gyvenimo būdas. Kita vertus, „eko“ galėtų

komplekto „receptas“ ir jo sąmata:

reikšti „ekonomiškas“, nes finansų daug neturime, todėl

2 senos sovietinės spintos – kaina 0 Eur

verčiamės, kaip galime. Taip pat supratome, kad nesame

10 niekam nereikalingų lentų – kaina 0 Eur

statybininkai, kuriems svarbu greitai viską susitvarkyti.

2 metrų nerūdijančiojo plieno lakštas – kaina 45 Eur

Labai vertiname procesą ir iššūkius, stengiamės į viską žiūrėti

1 l pilkų emalinių dažų – kaina 6 Eur

kūrybiškai.

Čiaupas bei plautuvė  – 15 Eur

Svarbiausia – puikus mūsų su Pauliumi ryšys, dėl to

Dvi pakuotės sienų plytelių, draugams likusių po remonto –

pasakojame apie save kartu. Esame labai skirtingi, todėl

0 Eur

darbuose vienas kitą papildome. Būna, vienas guli lovoje į

Plytelių klijai ir glaistas – 15 Eur

pagalvę įsikniaubęs, o kitas gramdo lubas. Nes blogos dienos

Varžtai – 4 Eur

ateina ir praeina, reikia tik nepasiduoti. Ryžtas galiausiai

Stalo konstrukciją sumontavome iš bute rastų spintų,

įkvepia abu grįžti prie darbų. Taip ir stumiame vienas kitą

nušveitę jų plokštes susukome būsimojo baldo rėmus.

pirmyn.

125

AUGU BUITYJE

Tvarkingo šaldiklio galvosūkis Ne kartą įsitikinome: jei turi gyvenimišką mįslę, užduok ją „Beatos virtuvės“ bendruomenei feisbuke ir ji bus įminta. Šį kartą sprendėme, ką daryti, kad šaldiklis būtų lobių skrynia, o ne kokia bedugnė skylė, į kurią ką mesi, tą prarasi. Prisipažinkime – kartais dėdami viską į šaldiklį tikimės, kad taip neišvaistysime maisto ir derliaus, o galiausiai jis atsiduria kažkur gilumoje, sustingęs ir pamirštas.

Surinkome patarimus, kokį šaldiklį rinktis ir kaip jį tvarkyti, kad viduje ne speigas siautėtų, bet tvarkingai lauktų vakarienė ar gėrybės. Skaitykime ir mokykimės iš patirties, nes ruduo – pats metas derliui tvarkyti!

Man kartais taip ir nutinka – jei jau kas nukrenta į dugną, tenka nerti gilyn, kol surandi. Vis dėlto aš negalėčiau gyventi be šaldiklio ir rinkausi tokį, kuris atsidaro kaip skrynia. Į jį gali sudėti daugiau ir didesnių dalykų – visą skardą su „budinčia“ vakariene, lašišą, pusę ėriuko kojos, kalakutą. Šaldiklyje stengiuosi palaikyti tvarką ir nemesti visko iš eilės: mėsa prie mėsos, kitoje vietoje – uogų susibūrimas, o iškeliamose lentynėlėse visuomet pasiruošę laukia žirneliai, koldūnai ir ledai. Žinoma, viskas kartas nuo karto susijaukia, o didžiausias iššūkis būna šaldiklio atitirpinimas. Būtinai tai padarau vasarą, nes reikia pasiruošti vietos naujoms gėrybėms. Ypač šilauogėms, kurių visuomet prisišaldom ir visus metus naudojam kokteiliams, blynams ir pyragams gardinti.

1. Tvarką lengviau palaikyti

2. Medžiotojams, žvejams ir ūkininkų

šaldikliuose su stalčiais, o ne šaldymo

produkcijos pirkėjams tinkamesnės

dėžėse.

šaldymo dėžės, nes ir talpina daugiau.

VAIVA ŠALTENYTĖ Šaldiklį rinkomės ilgai. Prioritetą teikėme prietaisui su „No frost“ funkcija. Paanalizavę, padiskutavę, supratome, kad jei pirksime dėžę, bus juodoji skylė. Įsigijome su stalčiais ir lentynomis. Dabar stalčiai suskirstyti: pusfabrikačiai, vištiena, kita mėsa, uogos, daržovės ir kita (ledai, bandelės, ledukai, varškė ir t. t.). Visada atsidariusi matau, ką turiu, kas baigiasi. Dėl tvarkos šaldiklis su stalčiais yra geriausias sprendimas.

VIDA ŠAKIENĖ Šaldytuvo ar šaldiklio stalčiai – tik smulkmenoms. Jie dažnai darinėjami. Ledai, koldūnai, krapai ir pan. O va toks, kaip nuotraukoje, Beata, tai yra tikras džiaugsmas. 400 litrų talpos, tai ir kiaulė telpa, ir vištos, ir uogos, ir sultiniai, ir daržovės, kas tik nori. Tik svarbu tvarkingai susidėti ir jokių bėdų išsitraukti ko tik širdis geidžia. Net batono įsimetėme per karantiną ir jokių pelėsių ar sudžiūvusių kriaukšlių.

KOKĮ ŠALDIKLĮ RINKTIS? Bendruomenės klausėme: kas geriau – didelė talpi dėžė ar šaldiklis su stalčiais? Ir čia išsiskyrė dvi stovyklos: tie, kurie maistą dalija porcijomis ir šaldo mažesnį maisto kiekį, kaupia maisto ruošinius, balsuoja už šaldiklį su stalčiais. O tie, kurie medžioja, žvejoja ar perka mėsą bei žuvį didesniais kiekiais, neišsiverstų be šaldomosios dėžės.

126

JORŪNĖ PAUŽIENĖ

IŠ ASMENINIO ARCHYVO

AUGU BUITYJE

KAIP SUKURTI IR PALAIKYTI TVARKĄ? Bendruomenė pripažįsta – kai uždarai šaldiklio dureles, ten, matyt, koks visa griaunantis speigo viesulas įsisuka, nes tvarką palaikyti jame labai sunku.

3. Produktai dedami į dėžutes su etiketėmis. O kai aišku, ko yra, galima planuoti valgiaraštį.

KUR LAIKYTI ŠALDIKLĮ STANDARTINIAME BUTE?

„Beatos virtuvės“ skaitytojai siūlo stalčiuose laikyti tik vienos kategorijos produktus ar netgi juos inventorizuoti, surašant, kiek ir ko yra: koldūnai į kairę, uogos ir grybai į dešinę! 1. Skirtingiems produktams – skirtingi stalčiai

DIANA BANELYTĖ Šaldytuvo kameros ir šaldiklis. Stalčiai sužymėti, o viskas inventorizuota. Kabo lapas, kuriame surašyta, kas ir kiek kokiame stalčiuje ir datos, kada įdėta (profesinė liga). Blogiausia yra tai, kad valgyti gaminame neplanuodami, tad čia ir dabar perkam šviežią, o šaldiklio turinys niekada nemažėja...

ANDRIUS VINIKAITIS Galima padaryti tvarką. Užšaldote produktą, paimate kartoninę dėžę ir sudedate vienos rūšies produktus. Ant dėžutės užrašote, kas joje. Tvarka, ir žinote, ką turite. Beje, labai skanios šaldytos obuolių sultys!

AGNĖ PRIŠMONTIENĖ Labai noriu šaldiklio, bet nesugalvoju, kur jį padėti bute. Tad klausiu: gal kas bute turite šaldiklį? Kur jį statėte? Kai labai nori, vietos surasi – paaiškėjo, kai į šį Agnės klausimą suskubo atsakyti „Beatos virtuvės“ bendruomenės nariai. Žmonės šaldiklį ir į balkoną „ištremia“, ir sieninėje spintoje uždaro, ir dar visokių gudrybių sugalvoja, kur tą lobių skrynią paslėpti. Julija sako mačiusi tūnančių tamsiuose kambarėliuose, įmontuotų į sienines spintas su stumdomomis durimis.

2. Visi šaldyti produktai įtraukti į

Jūratė taip ir padarė – įkūrė šaldiklį

sąrašą

koridoriaus spintoje. Vaida ir Edita pataria šaldiklį įtaisyti įstiklintame

VITALIJA HERRERO LLINAS Mums šaldiklis – maisto saugykla. Jei žinau, kad produktų nesunaudosime iki nurodytos datos, jie keliauja į šaldiklį. Kas šešias savaites mes jį ištuštiname ir maistą gaminame tik iš to, kas jame yra.

balkone – nors ten būna karšta, sako, jau kelerius metus veikia kuo puikiausiai. Rūta pasakoja, kad galima atrasti vietos ir virtuvėje – jei stalviršis aukštesnis, o šaldiklis nedidukas. Kristina pasakoja, kad pasistatė šaldiklį tiesiog virtuvėje – bijojo, kad sugadins vaizdą, bet nauda atpirko viską: ir

LINA VYŠNIAUSKIENĖ Pas mus aukštas šaldiklis su stalčiais. Ant kiekvieno stalčiaus sužymėta: „Paukštiena“, „Kriuksiena“, „Daržovės“ ir t. t. Labai patogu. Visada žinau, kas ir kur, niekas nepasimeta.

128

savas daržoves užsišaldo, ir senelio medžiotojo laimikį gali laikyti.

ŠALDIKLIS – IR SLAPTAVIETĖ, IR LAIKO MAŠINA Be naudingų patarimų, sužinojome, kad egzistuoja tikrų šaldyto maisto entuziastų, kuriems nei karas, nei maras nebaisus – jie viskam pasiruošę! Sužinojome ir tai, kad jūsų šaldikliai – slaptų malonumų saugyklos ir laiko mašinos, kuriose tūno gėrybės iš tolimos praeities. Ir kaip visuomet pasijuokėme: kai kas šaldiklius ir šaldytuvus kolekcionuoja, o kai kas tik paruošęs patiekalą iš pusfabrikačių supranta, kad kokius penkerius metus pavėlavo juos suvalgyti.

RASA VAIŠVILIENĖ Turiu keturis šaldytuvus ir du šaldiklius. Vienas iš jų – didelė dėžė. Ten tilptų trys tokios kaip aš. Ir visuose visko yra daug. Svajoju apie penktą šaldytuvą. Greitu metu reikės pasidovanoti. Vienas šaldiklis su mėsa, grybais, kaulais šuniui, žuvimi. Kitame uogos, koldūnai, pusgaminiai, šaldyta tešla, biskvitai ir t. t. Stalčiuose tūno šaldyti krapai, moliūgai, svogūnų laiškai, ledai. Jei kiltų karas, galėčiau išgyventi metus.

RAMUNĖ KAPČIŪNIENĖ Vakar, kaip tik iš tokios lobių skrynios iškepiau čeburekų (iš pusfabrikačių). Kažin kokie keisti išėjo... Pažiūriu galiojimo terminą – 2015 m. Galėčiau duoti pirštą nukirsti – atrodo, visai neseniai pirkau.

129

KODĖL NIEKADA NESILAIKYSIU DIETOS Rūta Duval

gyvenanti Normandijoje, dienomis dirbanti maisto parduotuvėje, vakarais taisanti vietinių drabužius, o naktimis pasakojanti, kad @ir.prancuzijoje.gyventi.galima

Bandau prisiminti, kada pirmą kartą išgirdau žodį „dieta“. Manau, tai buvo gan anksti. Buvau šešerių ar septynerių metų. Negaliu prisiminti, kur išgirdau, bet tas žodis tikrai įstrigo, turbūt todėl, kad nelabai supratau jo reikšmę. Prieš kelias dienas klausiau savo devynmetės dukros, ar ji žino žodį „dieta“. Man neteko nustebti – ji šį žodį jau buvo girdėjusi. Labai dažnai smalsumas mane priveda prie liūdnų dalykų, taip nutiko ir šįkart. Į interneto paieškos sistemą įvedžiau kelis žodžius apie dietas ir pasipylė straipsniai: 5 dietos, kurias palaiko mokslininkai; 9 populiariausios dietos svoriui mesti; dieta pagal kūno tipą... Tokių straipsnių tūkstančiai. Pasiskaičiusi tokių stebuklų, į paieškos lauką įvedžiau frazę „geriausia dieta“ ir žiūrėjau į ekraną išsižiojusi, nes pirmame paieškos rezultatų puslapyje buvo tik įvairių piliulių reklamos. O kaip vaikai ir paaugliai ieškotų informacijos apie dietas? Kokius žodžius įvestų į paieškos laukelį? Kokią informaciją rastų? Svarbiausia, kaip sureaguotų į tą informaciją? Dabar jaučiuosi „pasikausčiusi“ dietų srityje ir žinau jų ne vieną: Viduržemio jūros, skandinaviška, ketogeninė, vandens, Stokholmo dieta... Turbūt esate girdėję, kad prancūzų vaikai valgo viską ir atrodo, lyg su mityba susijusios problemos šitoje šalyje neegzistuotų. Bet aš turiu vieną vaiką, kuris nevalgo nieko. Tiksliau, nevalgytų, jei tik turėtų galimybę. Labai gerai pamenu tą saulėtą rugpjūčio rytą, kai gimė dukra. Oras buvo gaivus, saulės spinduliai švelniai šildė palatą ir nuo pat pirmo žindymo supratau, kad šitas vaikas nemėgsta maisto. Ji nemėgo mano pieno, nemėgo pieno mišinėlių, nemėgo kieto maisto. Ji nemėgo JOKIO MAISTO. Ir ji yra priežastis, dėl kurios niekada nesilaikysiu dietos. Šiandieninė situacija su maistu yra pakenčiama, nes pagaliau galima su tuo vaiku susikalbėti ir paaiškinti, kodėl valgome ir ką mums reikia valgyti. Kalbėdama apie maistą visada pasirenku žodžius, nes jei nors kartą suklysiu ir išsprūs koks nors netinkamas žodis, kentės ne tik mano vaikas, bet ir aš. Žodis „dieta“ daugelyje kalbų jau seniai prarado savo reikšmę ir paprastai asocijuojasi tik su svorio metimu, nors iš tiesų labiau reiškia tiesiog gyvensenos būdą ir apibūdina valgymo įpročius. Turbūt nereikia nė sakyti, kad didžiausią įtaką dėl maisto vaikams daro jų tėvai, itin artimi žmonės ir tų žmonių valgymo įpročiai. Dažnai suaugusieji nesupranta, kodėl jų vaikai nevalgo daržovių, bet kaip jie gali jas valgyti, kai vyresnieji to nedaro. Neseniai skaičiau apie tyrimą,

130

MILDA ADOMAITIENĖ

atliktą Jungtinėse Amerikos Valstijose; manau, kad Europoje situacija panaši. Taigi tyrimu buvo nustatyta, kad pusantrų dvejų metų vaikų dažniausiai valgoma daržovė buvo gruzdintos bulvės. Ne, nesuklydau nei dėl vaikų amžiaus, nei dėl daržovės. Nes kaip valgo tėvai, taip valgo ir vaikai. Atliekant tą patį tyrimą nustatyta, kad vaikui naują maistą paragauti reikia nuo dešimties iki šešiolikos kartų, kad jis tą maistą pradėtų valgyti. Net šešiolika kartų! O dabar įsivaizduokite vaiką, kurio tėvai laikosi tam tikro mitybos režimo ir garsiai tą deklaruoja, aptarinėja su draugais ar artimaisiais. Ką girdi vaikas? Stokholmo dieta, protarpinis badavimas, ketogeninė dieta... Kuriuos iš šių žodžių vaikas supranta? Stokholmas yra miestas, bet ką jis turi bendro su dieta? Protarpinis? Kas tai? Ketogeninė? Vaikai nežino šių žodžių, bet jie yra girdėję žodžius „dieta“, „badavimas“, ir tik jie užsilieka jų galvelėse. Mes esame savo vaikų nuomonės formuotojai, nes iš mūsų jie ima pavyzdį, mes lemiame jų ateitį. Mes formuojame jų nuomonę bei požiūrį. Tikiu, kad yra ir „gerų“ dietų, kad kitaip įvardydami galime mokyti savo vaikus tiesiog tinkamo požiūrio į maistą. Tikiu, kad valgydami prie vieno stalo galime suteikti vaikams emociją ir formuoti sveiką požiūrį į mitybą. Tikiu, kad subalansuotas maistas gali turėti geresnį poveikį nei subalansuota dieta. Nes juk viskas prasideda galvoje.

132

Beatos Virtuvė, Ruduo 2020, Nr. 28

Articles inside

Duona be glitimo

Varškės sausainiai su raugu

Ruginė duona su sėklomis

Jurgio ir Drakono“ pica su kumpiu

Pho sriuba pagal Ngo Anh Quy

Kokosų pieno sriuba su moliūgais ir krevetėmis

Rizotas su baravykais pagal Gian Luca Demarco

Varškės apkepas su moliūgais

Kiaulienos sprandine įdarytas aliejinis moliūgas

Sviestinis moliūgas su vegetarišku įdaru

Šokoladiniai moliūgų keksiukai

Obuolių pyragas su rudojo cukraus trupiniais

Cinamoninės bandelės su obuoliais

Slyvų pyragas su migdolų karūna

Pyragas su morkomis ir pastarnokais

Apverstas pyragas su kriaušėmis

Burokėlių, salierų ir batatų paplotis su rikota

Moliūgų keksas su brokoliais ir feta

Emilijos vaikystės obuolių pyragas su apelsinų eteriniu aliejumi

Kotrynos ir Augustės vamzdeliniai makaronai

Vytaro Radzevičiaus troškinys picadillo pagal Ernestą Hemingway’ų

Kesadilijos su jautiena ir saldžiosiomis bulvėmis

Cukinijų sluoksniuotis

Kukurūzų traškučiai su traškia vištiena ir ananasų salsa

Ugnė Siparė ir jos senelio legendinis tortas

Sluoksniuotas desertas su šokoladiniu pudingu ir keptomis slyvomis

Persikų trupiniuotis su traškia kepure

Žuvies piršteliai sutramdytai meškai

Čanachai su jautiena ir baklažanais

Čanachai su vištiena ir obuoliais

Čanachai su lašiša ir žolelių sultiniu

Šilkinė košė su šonine ir moliūgu

Bulvės su troškintais kopūstais

Natūraliai saldūs keksiukai su šilauogėmis

Naminis kebabas su česnakiniu padažu

Cukinijų, brokolių ir žirnelių sriuba

Sužvėrėjusios kiaulės šonkauliai

Azijietiškas omletas su salotomis

Moliūgų sriuba su kepintais avinžirniais

Spagečiai su pomidorų padažu

Bananų duona

Vištienos karis su moliūgais

Moliūgų ir pomidorų sriuba

Graikiškas kiaulienos troškinys

Vištienos ir obuolių troškinys su grietinėle